infa.lt

Europos Sąjunga po daugiau nei penkias valandas trukusių naktinių derybų žengė dramatišką žingsnį. Siekdami išvengti JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) ultimatumo ir grasinimų paralyžiuoti Europos automobilių pramonę, ES derybininkai ankstyvą trečiadienio rytą pasiekė preliminarų tarpusavio kompromisą dėl prekybos susitarimo įgyvendinimo.

Nors šis sprendimas padeda išvengti tiesioginio prekybos karo, Briuselio užkulisiuose neslepiama įtampa – Europos gamintojams pažadėtas stabilumas stovi ant itin trapaus pamato, o paties susitarimo likimas dabar priklauso nuo birželį vyksiančio Europos Parlamento balsavimo.

Pasiektas susitarimas numato, kad ES panaikins muitų tarifus JAV pramoninėms ir kai kurioms žemės ūkio prekėms. Taip siekiama įteisinti praėjusią vasarą Škotijoje pasiektą politinį susitarimą, pagal kurį Vašingtonas įsipareigojo riboti muitus didžiajai daliai Europos eksporto iki 15 procentų.

Vis dėlto, derybų procesą stipriai ištęsė ankstesni D. Trampo pareiškimai dėl Grenlandijos ir JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimai, o galutinį tašką derybose padėjo tik neseniai nuskambėjęs Baltųjų rūmų grasinimas nuo liepos 4 dienos įvesti 25 procentų muitus europietiškiems automobiliams.

Toks scenarijus būtų tapęs sunkiu smūgiu Europos ekonomikai, jau dabar patiriančiai spaudimą dėl energetinio šoko Artimuosiuose Rytuose.

Galutiniame kompromiso tekste Europos Sąjungai pavyko susitarti dėl tam tikrų apsaugos svertų. Europos Komisija galės vienašališkai sustabdyti susitarimą, jei JAV iki 2026 metų pabaigos nesumažins muitų ES plieno ir aliuminio produktams, kurie pagal D. Trampo dekretą šiuo metu siekia iki 50 procentų.

Taip pat įtraukta „saulėlydžio“ išlyga, reiškianti, kad sutartis nustos galioti 2029 metų gruodį – praėjus beveik metams po to, kai Donaldas Trampas turės palikti Baltuosius rūmus.

Be to, EK privalės pradėti tyrimą dėl dalinio ar naudingo sutarties stabdymo, jei pati arba trijų ES šalių prašymu užfiksuos, kad JAV importas kelia realią grėsmę vietos pramonei.

Nepaisant šių saugiklių, ES derybininkams teko paaukoti esminius Europos Parlamento reikalavimus. Galutiniame variante atsisakyta nuostatos automatiškai stabdyti sutartį JAV pažeidimo atveju –  ši teisė palikta išskirtinei Europos Komisijos kompetencijai.

Taip pat, spaudžiant ES šalių sostinėms, iš teksto buvo išbraukti bet kokie ne prekybiniai elementai, įskaitant Parlamento reikalaujamą galimybę anuliuoti sutartį, jei JAV vėl kėsintųsi į ES šalių teritorinį suverenitetą.

Šis naktinis susitarimas vertintinas kaip taktinė Briuselio pergalė, leidžianti laimėti laiko ir apsaugoti transatlantinę prekybą nuo artėjančio liepos 4-osios ultimatumo. Vis dėlto, pasiektas kompromisas išlieka itin trapus.

ES derybininkai atvirai pripažįsta negalintys garantuoti, kad JAV administracija laikysis prisiimtų įsipareigojimų, o padarytos nuolaidos jau dabar kelia rimtą pasipriešinimą tarp Europos Parlamento kairiųjų ir liberalų.

Galutinis šio susitarimo likimas paaiškės birželio 15–18 dienomis Strasbūre, kur laukia įtemptas ir politiškai rizikingas europarlamentarų balsavimas.