infa.lt

Iliustracija: infa.lt / DI

Žaliavų prekybininkai perspėja apie artėjantį lūžio tašką, kai pasaulinės naftos kainos gali vėl staigiai šauti į viršų. Tai įvyks, jei Persijos įlankoje blokuojamos žaliavinės naftos greitu metu nepavyks nukreipti per Hormuzo sąsiaurį, rašo „Financial Times“ (FT) leidinys

Investicijų fondas „Aberdeen“ jau analizuoja scenarijų, pagal kurį „Brent“ rūšies naftos kaina pasiektų 180 JAV dolerių už barelį, o tai sukeltų gilią recesiją Europoje ir Azijoje.

Banko „Morgan Stanley“ analitikai pritaria: jei realizuosis „eskalacijos scenarijus“ ir kainos perkops 150 JAV dolerių ribą, pasaulis susidurs su realiu degalų trūkumu, tiekimo grandinių sutrikimais ir visuotiniu ekonomikos nuosmukiu.

Ekspertų vertinimu, daugumoje išsivysčiusių šalių ši krizė pirmiausia pasireikš ne akivaizdžiu deficitu, o drastišku kainų augimu.

Pasaulis gyvena ne pagal energetines išgales

Pasak FT, nuo pat konflikto Artimuosiuose Rytuose pradžios pasaulinė energetikos sistema veikia deficitiniu režimu: skaičiuojama, kad kovo-birželio mėnesiais paklausa gavybą viršys maždaug 6 mln. barelių per dieną (kai kurios prognozės numato net 8-9 mln. barelių deficitą).

Siekiant padengti šį trūkumą, šiuo metu iš strateginių rezervų kasdien rinkai patiekiama po 2 mln. barelių naftos, tačiau šios programos baigsis jau liepos mėnesį.

Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, pasaulinės atsargos jau sumažėjo beveik 380 mln. barelių.

Finansų milžinės „JPMorgan“ vertinimu, komercinės atsargos EBPO šalyse kritinį „operacinio streso“ lygį gali pasiekti jau birželio pradžioje.

Daugelis naftos perdirbimo gamyklų atsisako pirkti brangią naftą bei mokėti už išaugusius frachto (laivų nuomos) tarifus – jos renkasi tuštinti savo turimus rezervus, tikėdamosi greitos karo Irane pabaigos.

Valstybės griebiasi ekstremalių priemonių

Siekdamos apsaugoti savo ekonomikas, šalys įveda ypatingąsias priemones. TEA duomenimis, valstybių, priverstų imtis kraštutinių žingsnių, skaičius jau pasiekė 76 (kovo pabaigoje jų buvo 55).

• Australija skirs 10 mlrd. JAV dolerių degalų atsargoms didinti.
• Prancūzija plečia paramos paketus verslui.
• Indija paragino gyventojus nepirkti aukso ir atsisakyti atostogų užsienyje.

Besivystančiose šalyse krizė jau sukėlė realų prekių ir energijos deficitą: Pakistanas, Šri Lanka ir Filipinai buvo priversti laikinai įvesti keturių dienų darbo savaitę.