infa.lt

Janezas Jansa
Foto: Slovėjinos vyriausybė

Slovėnijos politinėje arenoje užfiksuotas retas paradoksas – nors santykinė rinkėjų dauguma pasirinko liberaliąsias politines jėgas, realią valdančiąją daugumą suformuoti ir perimti šalies vairą pavyko patyrusiam dešiniųjų veteranui.

Šis posūkis ne tik keičia Slovėnijos kryptį, bet ir tampa rimtu signalu kairiųjų dominuojamai Europai.

Pergalė be valdžios

Po 2026 m. įvykusių rinkimų, kuriuose triumfavo Roberto Golobo vadovaujamas liberalusis „Laisvės judėjimas“ (Gibanje Svoboda), atrodė, kad šalis pasuko ryžtingu liberalizmo ir „žaliojo kurso“ keliu.

Robertas Golobas, buvęs energetikos sektoriaus vadovas, rinkėjams žadėjo atsinaujinimą ir atsiribojimą nuo griežtos dešiniosios politikos.

Tačiau skaičiai popieriuje netapo realia galia – pergalė pasirodė esanti trapi dėl nesugebėjimo užsitikrinti tvirtos paramos koalicinėse derybose.

Janezo Janšos strateginis revanšas

Kol laimėjusioji pusė šventė, Slovėnijos demokratų partijos (SDS) lyderis Janezas Janša demonstravo savo politinę patirtį. Nors jo partija liko antra, Janša sugebėjo aplink save sutelkti centro dešiniųjų ir konservatyvias jėgas, suformuodamas valdančiąją daugumą, kuri parlamentinėje demokratijoje yra vienintelis legitimus būdas valdyti.

Praėjusios savaitės pabaigoje Slovėnijos parlamentas, sudarytas po kovo 22 d. rinkimų, priėmė naują įstatymą dėl vyriausybės. Ir nors jame nėra jokių revoliucinių pokyčių (išskyrus galbūt ministerijų skaičiaus sumažinimą nuo 19 iki 14), principinė reikšmė yra tai, kad įstatymo priėmimo iniciatorė buvo iki šiol opozicijoje buvusi buvusio premjero Janezo Janšos Slovėnijos demokratų partija, o jį parėmė 49 iš 90 deputatų.

Taigi Slovėnijoje faktiškai suformuota nauja daugumos koalicija, kuriai vadovauja buvusio premjero partija. O pats Janezas Janša paskelbė, kad su visais, kurie parėmė įstatymą, yra pasirengęs sudaryti susitarimą dėl valdančiosios koalicijos, kurio pagrindu bus suformuota nauja vyriausybė. Tai turėtų įvykti jau ateinančią savaitę.

Šis procesas apnuogino Roberto Golobo komandos nesugebėjimą pasiūlyti realiai patrauklų šalies vystymosi kelią. Janezas Janša, ne kartą anksčiau užėmęs premjero kėdę, pasinaudojo politiniu vakuumu ir koalicijos partneriams pasiūlė stabilesnę struktūrą, taip palikdamas rinkimų nugalėtoją Robertą Golobą opozicijoje.

Dar vienas kairiųjų nusivylimas Europoje

Briuseliui tokia įvykių eiga Liublianoje tapo dar vienu nusivylimu. Roberto Golobo pergalė buvo pristatoma kaip progresyvių vertybių pergalė regione, tačiau realus Janezo Janšos sugrįžimas prie valdžios svertų rodo sisteminę kairiųjų jėgų problemą – negebėjimą realizuoti rinkimų rezultatų, pasiūlant patrauklų šalies vystymosi kursą.

Realaus politinio kurso viršenybė

Slovėnijos pavyzdys rodo, kad kairiųjų jėgų negebėjimas išlaikyti valdžios, net ir turint 29% balsų dalį, kyla ne iš procedūrinių klaidų, o iš esminio atotrūkio tarp jų siūlomo naratyvo ir frakcijoms priimtinos realios politikos. Roberto Golobo pasitraukimas į opoziciją indikuoja, kad jo vykdytas kursas kitoms politinėms jėgoms tapo nebepriimtinas kaip žlugdantis šalies perspektyvas.

Janezo Janšos suformuota vyriausybė, iš pozicijų, kurios oficialiai nebuvo pirmaujančios, tapo įmanoma tik todėl, kad jo siūloma politinė linija frakcijoms pasirodė artimesnė ir logiškesnė nei tęstinis kairiųjų eksperimentas.

Tai liudija apie sisteminį kairiosios Europos nuosmukį, kai ideologinės nuostatos pralaimi pragmatiškam ir politinėms frakcijoms priimtinesniam valstybės valdymo modeliui.