infa.lt

Kol Briuselio tribūnose vis dar skamba deklaracijos apie klimato gelbėjimą, už uždarų durų pradedamas tylus „Žaliojo kurso“ demontavimas. Europos Komisija, susidūrusi su energetinio bado ir pramonės kracho tikimybe, ruošiasi paskelbti „nulinės baudos“ erą, kuri faktiškai paverčia griežtus aplinkosaugos reikalavimus tik nieko neįpareigojančiomis rekomendacijomis.

Tai nebe pragmatiškas atsitraukimas – tai pripažinimas, kad ideologinės ambicijos galutinai pralaimėjo kovą prieš realybę: Europa negali sau leisti būti „žalia“, jei nori išlikti apšildyta ir konkurencinga.

Tarp „Stop“ mygtuko ir tiekimo kracho

Šis Europos Komisijos svarstomas žingsnis, apie kurį pranešė „Politico“ leidinys, yra tiesioginis atsakas į tai, kad jau kurį laiką turėję galioti griežti 2025-ųjų apribojimai, kai turėjo įsigalioti griežtas metano emisijų reglamentas, praktikoje pasirodė esantys nepakeliami.

Metanas yra vienas iš „agresyviausių“ šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tad jo ribojimas buvo vadinamas ES energetinės politikos „flagmanu“. Tačiau realybė parodė, kad šis flagmanas gali nuskandinti pačią Europą:

• Tiekimo grandinių paralyžius: Didžiausi iškastinio kuro tiekėjai ir net D. Trampo administracija aiškiai davė suprasti – ES standartai yra techniškai neįgyvendinami. Jei Briuselis būtų laikęsis pradinio plano ir baudęs visus nusižengusius, tiekėjai būtų paprasčiausiai nukreipę savo tanklaivius į Aziją, palikdami Europą su tuščiais vamzdžiais.
• „Nulinės baudos“ fenomenas: EK siūlomas 1–3 metų pereinamasis laikotarpis be baudų yra politinis triukas. Oficialiai taisyklės lieka galioti (kad nereikėtų perrašyti įstatymų ir pripažinti klaidų), tačiau jų nevykdymas nebeturi pasekmių. Tai sukuria teisinį vakuumą, kuriame verslas gali dirbti „pragmatiškai“, o biurokratai – toliau vaidinti klimato lyderius.
• Energetinis saugumas virš ekologijos: EK atstovės Anna-Kaisa Itkonen pareiškimai, kad taisyklės nebus keičiamos, bet jų įgyvendinimas bus „lankstus“, rodo nenorą pripažinti ankstesnio kurso klaidas. Briuselis bando išsaugoti veidą prieš žaliuosius aktyvistus, kartu duodamas tylų palaiminimą naftos ir dujų milžinėms veikti pagal senas taisykles.

Nauja realybė po birželio

Birželio mėnesį vyksiantis ES vadovų susitikimas gali tapti tašku, kuriame „Žaliasis kursas“ bus oficialiai nustumtas į antrą planą. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją: Europa pradeda suprasti, kad be pigios ir prieinamos energijos jokia „žalia ateitis“ tiesiog nebus pasiekta, nes nebus kam jos kurti.

Išimtys energetikos įmonėms, greičiausiai, yra tik pradžia – panašu, kad pragmatizmas vėl tampa pagrindine valiuta Briuselio koridoriuose.