infa.lt

The Guardian
Howard Amos

Pereitų metų gegužės 2 dienos įvykių Odesoje tyrimas, kai žuvo 48 žmonės, o keletas šimtų buvo sužeista, beveik nieko iš to kas įvyko nenušvietė, mano The Guardian korespondentas Howard Amos.

„Neegzistuoja net oficialus žuvusiųjų sąrašas, niekas iš proukrainietiškų aktyvistų, dalyvavusių tuose įvykiuose nebuvo patrauktas atsakomybėn. Daugelis tvirtina, jog tardytojai „tempia gumą“ iš politinių paskatų – galimai dėl to, kad pridengti aukštų valdininkų bendrininkavimą. Vienas dalyvis, kuriam oficialiai pareikšti kaltinimai žmogžudyste ir pasikėsinimu nužudyti, paliktas laisvėje laukiant teismo“, – kalbama straipsnyje.

Pereitų metų įvykiai Odesoje suvaidino lemiamą vaidmenį prievartos plėtroje Rytų Ukrainoje. Plačiai įsitvirtino rusiškų MIP versija apie tai, jog gegužės 2 dieną įvyko „žudynės“, suplanuotos Kijevo „fašistų“.

Kijeve kai kurie galvoja, jog gegužės 2-ąją proukrainietiškosios jėgos laimėjo pergalę, sustabdžiusią bandymus sukurti separatistinę valstybę Odesoje.

„Liudytojų interviu ir mėgėjiški video kadrai, padaryti tą dieną, vaizduoja kitokią tų įvykių versiją. Nors, dėl aukščiausių valdininkų sprendimų lieka daug neatsakytų klausimų, turimus fragmentus galima sudėlioti į pakankamai suprantamą įvykių seką. Didelė dalis iš to, kas tapo žinoma, – „Grupės gegužės 2-oji“ darbo rezultatas, – grupės sudarytos iš 13-os vietos ekspertų, kurie tiria tragediją savanoriškais pagrindais“, – rašo straipsnio autorius.

„Iš abiejų pusių buvo daug heroizmo ir žiaurumo“, – kalba Tatjana Gerasimova, vadovaujanti šiai grupei.

Didžioji dalis aukų žuvo Profsąjungų Rūmuose, kuriuos gynė prorusiški aktyvistai, esantys mažumoje, o atakavo šimtai proukrainietiškų demonstrantų, rašoma straipsnyje.

Tačiau pirmieji gatvės mūšiai įsiplieskė dar keletą valandų prieš gaisrą Profsąjungų Rūmuose. „Postūmiu tapo grupės prorusiškų aktyvistų su kaukėmis (manoma, vadovaujamų buvusio milicininko Sergejaus Dolženkovo, vadinamojo „Kapitono Kakao“) ataka prieš proukrainietišką eiseną, kurioje pagrindinai dalyvavo futbolo fanai. Prorusiški aktyvistai buvo ginkluoti lazdomis, fejerverkais, savadarbėmis granatomis ir šaunamaisiais ginklais“, – rašo leidinys.

Pirmasis žuvo 27-erių Igoris Ivanovas, „Dešiniojo sektoriaus“ narys. Laikraščio duomenimis, jis buvo nušautas Deribasovskaja gatvėje.

„Yra aiškūs milicijos bendrininkavimo įrodymai: šių susidūrimų video įrašuose užfiksuotas prorusiškas aktyvistas, kuris milicijos priedangoje šaudo iš perdaryto „AK-47“. Kai kuriais liudijimais, žmonės matė, jog su šaudžiusiais bendravo Odesos milicijos viršininko pavaduotojas Dmitrijus Fučedži“, – rašoma straipsnyje.

Neseniai Ukrainos prezidentas Petro Porošenko apkaltino Fučedži dalijus ginklus abiems konflikto pusėms. Fučedži gi, tvirtina, jog Kijevas nori padaryti iš jo „atpirkimo ožį“.

Proukrainietiška pusė greitai surinko savo šalininkus ir mūšiai paaštrėjo. „Ukrainietiškosios pusės šūviais buvo nušauti 4 prorusiški aktyvistai“, – atskleidžia tyrimo detalės.

Mūšiai Odesos centre vyko keletą valandų. Ko pasekoje prorusiškos jėgos buvo nustumtos, o daugelis nubėgo į Kulikovo aikštę prie Profsąjungų Rūmų, kur jau keletą mėnesių buvo jų palapinių miestelis.

„Abi pusės mėtė „Molotovo kokteilius“. Nuo vieno iš jų užsidegė improvizuota barikada vestibiulyje. Medinių padėklų štabeliai, generatorius ir kita technika iš demontuotos prorusiškos stovyklos greitai užsiliepsnojo. Ugnis ir dūmai greitai kilo pagrindiniais laiptais, kadangi skersvėjis pro sudaužytus langus viršutiniuose aukštuose sudarė trauką“, – rašoma straipsnyje.

Po to gaisras netikėtai sustiprėjo ir pagrindiniuose laiptuose atsirado ugnies stulpas siekiantis ketvirtą aukštą, plūstelėjo juodų dūmų ir toksiškų dujų kamuoliai, tvirtina autorius. Tuo pat metu proukrainietiški aktyvistai bandė šturmuoti pastatą, koridoriuose ir laiptuose vyko mūšiai.

Anot autoriaus, daugelis proukrainietiškų aktyvistų padėjo gelbėti žmones, tačiau kiti toliau mušė bėgančius iš degančio pastato.

Viso gaisro metu, šimtai vietos milicininkų budėjo prie pastato, tačiau beveik į nieką nesikišo, rašo leidinys.

„Grupė gegužės 2-oji“ pateikė įvykių vystymosi hipotezę. „Remdamiesi daugeliu šaltiniu, jie tvirtina, jog tarp milicijos ir abiejų pusių aktyvistų buvo sudarytas neoficialus sandėris. Pagal sandėrio sąlygas futbolo fanatai turėjo gauti leidimą sudeginti palapines, pastatytas prorusiškų aktyvistų šalia Profsąjungų Rūmų. Milicija, vietos valdininkai ir proukrainietiški aktyvistai tikėjosi, jog sunaikinus stovyklą, Odesoje padidės saugumas. O prorusiški aktyvistai, kurie buvo vis labiau marginalizuojami, tikėjosi, jog tai padidins jų žinomumą“, – rašoma straipsnyje.

Prorusiški aktyvistai nurodo: vienu iš akivaizdžių to rezultatų tapo pilnas prorusiško politinio judėjimo išformavimas Odesoje.

Dolženkovas ir dar 19 žmonių patraukti teisminėn atsakomybėn, pateikus kaltinimus masinių neramumų organizavimu. Kiti lyderiai pabėgo į Padniestrę ar Rusiją.

Iš proukrainietiškų aktyvistų teisminėn atsakomybėn nepatrauktas niekas. „Odesos žurnalistas Olegas Konstantinovas sako, jog oficialaus tyrimo lėtumas ir nekompetencija, galimai, visumoje paaiškinami kaltės pojūčiu, ir taip pat noru pridengti įtakingus žmones Kijeve. Jis pasakė, jog liudininkai buvo apklausiami pagal standartizuotus klausimynus, o pats jis buvo priverstas paspausti tardytojus, kad tie prisegtų prie bylos unikalią foto ir video medžiagą, surinktą naujienų tinklapio, kuriame jis dirba“, – teigia straipsnio autorius.

Abiejų pusių aktyvistai pripažįsta, jog Odesa ir šiandien suskaldyta į dvi stovyklas, maždaug lygias pagal jėgą, – glaudžių ryšių su Rusija šalininkus ir palaikančiuosius Kijevo valdžią.