infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Europos Komisija nusprendė vienašališkai išmokėti Ukrainai dar 2 milijardus eurų pagal „pinigai už reformas“ programą.

Nors Briuselis džiaugiasi „pažanga“, tarptautinės organizacijos piešia kur kas niūresnį vaizdą: korupcijos lygis šalyje praktiškai nesikeičia net karo akivaizdoje, rašo „Euractiv“ leidinys.

Milijardai apeinant veto

Kadangi Vengrija toliau blokuoja didesnius paramos paketus dėl ginčų susijusių su „Družba“ naftotiekiu, Europos Komisija pasinaudojo savo teise lėšas išmokėti vienašališkai.

Šie 2 milijardai eurų yra dalis 50 mlrd. eurų vertės fondo, skirto Ukrainos ekonomikai ir teisinei sistemai gaivinti.

Dar 440 mln. eurų „kabo“ eilėje, laukdami derybų pabaigos.

Laiške Ukrainos parlamento pirmininkui ES plėtros komisarė Marta Kos paragino įstatymų leidėjus paspartinti reformas.

Laiške teigiama, kad jei Kijevas įvykdys savo įsipareigojimus, galėtų būti skirta dar daugiau nei 4 mlrd. eurų.

Reformų iliuzija?

Nors lėšų išmokėjimas oficialiai siejamas su pasiekimais teisės viršenybės ir mokesčių surinkimo srityse, realūs rodikliai kelia abejonių.

„Transparency International“ naujausiame korupcijos suvokimo indekse Ukrainai skiria vos 104-tą vietą iš 182.

Nuo Rusijos invazijos pradžios situacija šiame reitinge beveik nepajudėjo iš mirties taško.

Vengrijos korta ir stringantis procesas

Budapeštas ne tik blokuoja paskolas, bet ir stabdo Ukrainos stojimo į ES procesą, atsisakydamas atidaryti naujus derybų etapus.

Pasak stebėtojų, tai prisideda prie lėtėjančio reformų tempo, tačiau Briuselis, panašu, pasirinko taktiką „mokėti dabar, o tikrinti vėliau“, baimindamasis visiškos Kijevo finansinės griūties.

Nesibaigiantis srautas

„Freedom House“ ataskaitos taip pat patvirtina: kova su korupcija Ukrainoje išlieka nenuosekli, o skaidrumo trūkumas paramos skirstymo procesuose kelia pagrįstą nerimą Europos mokesčių mokėtojams.

Kyla esminis klausimas – kiek iš šių milijardų pasieks frontą ir realias reformas, o kiek nusės „pilkosiose zonose“.