infa.lt

Youtube stop kadras

Emmanuelis Macronas atkreipė dėmesį į prieštaringus Donaldo Trampo (Donald Trump) pareiškimus apie sėkmę kare su Iranu. Prancūzijos prezidentas pasiūlė jam rečiau kalbėti ir komentuoti įvykius.

Karas su Iranu reikalauja „rimto požiūrio“, o idėjos dėl Hormuzo sąsiaurio blokados panaikinimo yra neįgyvendinamos, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas vizito Seule metu, praneša „France24“ leidinys.

Prancūzijos lyderis atkreipė dėmesį į prieštaringus JAV prezidento Donaldo Trampo pareiškimus apie karą ir būtinybę sunaikinti Irano branduolinį potencialą, neminėdamas jo vardo. Jis taip pat nurodė, kad „prieš pusę metų mums buvo sakoma, jog viskas sunaikinta, viskas sutvarkyta ir reikalas baigtas“.

„Reikia būti rimtiems. O jei nori būti rimtas, tai neverta kasdien kartoti priešingų dalykų nei kalbėjai vakar. Ir galbūt neverta kalbėti kasdien“, – pareiškė Macronas.

Pareiškimai, kurie kasdien žadina abejones dėl įsipareigojimų laikymosi, „ištuština aljansą iš vidaus“, – sakė politikas, komentuodamas nesenus Trampo grasinimus pasitraukti iš NATO ir pareiškimus apie karinio bloko virtimą „popieriniu tigru“.

Emmanuelis Macronas griežtai sukritikavo idėją jėga atverti Horrmuzo sąsiaurį, kurią dažnai pareiškia JAV. „Tai niekada nebuvo variantas, kurio laikomės, ir manome, kad jis yra nerealus“, – pareiškė Prancūzijos lyderis.

„Tai nerealu, nes tai truks neapibrėžtą laiką ir visiems, kurie plaukia per sąsiaurį, kils pavojus iš kranto dėl Islamo revoliucijos gvardijos, turinčios atitinkamas priemones, taip pat pavojus dėl balistinių raketų“, – paaiškino Macronas.

Pasak Prancūzijos lyderio, „taškinė karinė operacija, net ir trukusi keletą savaičių, neleis mums išspręsti branduolinės problemos ilgalaikėje perspektyvoje“, o be derybų situacija gali vėl pablogėti per keletą mėnesių ar metų.

Balandžio 1 d., Donaldas Trampas pareiškė, kad rimtai svarsto apie JAV pasitraukimą iš NATO, nes sąjungininkai nepadėjo kare su Iranu, nors amerikiečiai jiems padėjo „automatiškai“. „Aš visada žinojau, kad jie yra popieriniai tigrai, ir [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas, beje, tai taip pat žino“, – sakė jis.

Nuo karo pradžios Vašingtonas siekė, kad sąjungininkai nusiųstų laivus į Hormuzo sąsiaurį, tačiau gavo atsisakymą iš Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos. Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) pareiškė, kad NATO yra gynybinis aljansas, o ne intervencinis.

Londonas apsiribojo pažadu išnagrinėti pagalbos teikimo galimybes, o Paryžius ir Roma nusprendė tiesiogiai derėtis su Teheranu dėl savo laivų praėjimo, kas sužadino atvirą Baltųjų rūmų susierzinimą.