infa.lt

Jei Hormuzo sąsiauris liks užblokuotas, kylančios kuro ir trąšų kainos atsispindės didesnėse maisto produktų kainose. Kai JAV ir Izraelio karas su Iranu užsitęs, kuro kainų šuoliai galiausiai gali atsiliepti ir prekybos centruose, prognozuoja „Politico“ leidinys.

Mažmenininkai teigia esą pasiryžę neperkelti didėjančių kuro ir trąšų sąnaudų vartotojams. Tačiau analitikai įspėja, kad jei Teheranas ir toliau iš esmės laikys uždarytą Hormuzo sąsiaurį – pagrindinį iškastinio kuro ir trąšų tiekimo kanalą – neigiamos pasekmės neišvengiamai išplis.

„Pirmiausia pakils energijos ir trąšų kainos, o tai turės domino efektą transporto ir maisto kainoms, ir galiausiai pasieks ir prekybos centrus“, – sakė Carsten Brzeski, „ING Germany“ vyriausiasis ekonomistas.

Naftos ir dujų kainos vis dar kyla, nepaisant rekordiškai didelio pasaulinių naftos atsargų išleidimo į rinką. Ši situacija paskatino tokias šalis kaip Italija, Austrija ir Slovakija raginti Europos Komisiją imtis skubių priemonių, kad būtų įveikta gilėjanti krizė.

Energijos sąnaudos tiesiogiai veikia trąšų kainas – jau nekalbant apie tai, kad Hormuzo sąsiauris yra pagrindinis prekybos vandens kelias tiek degalams, tiek trąšoms. Juo gabenama apie penktadalis pasaulio naftos atsargų, dideli gamtinių dujų kiekiai ir maždaug trečdalis pasaulio žaliavų trąšoms, įskaitant amoniaką ir azotą.

Ūkininkai, kurie jau dabar susiduria su mažomis pelno maržomis ir yra pasipiktinę ES prekybos politika, ruošiasi patirti didžiausią kainų šuolių smūgį.

„Kai gamybos sąnaudos didėja, pirmieji jas padengia ūkininkai, o šios sąnaudos beveik niekada nėra pilnai perkeltos į vartotojų kainas“, – teigiama Italijos žemės ūkio lobistų organizacijos „Coldiretti“ pareiškime.

Ar vartotojai pajus šį smūgį, priklauso nuo to, kiek truks konfliktas. Galutinės kainos, kurias Europos pirkėjai matys parduotuvių lentynose, formuojasi dėl sudėtingo sąnaudų tinklo, apimančio visą maisto tiekimo grandinę – nuo ūkininkų iki perdirbimo įmonių, logistikos ir transporto – ir didinančio sąnaudas kiekviename etape.

Jas lemia įvairūs veiksniai, ne tik su Irano karu susiję sukrėtimai, bet ir Ukrainos karo pasekmės (sankcijos Rusijai) bei ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai, trikdantys derlių.

Jei karas netrukus baigsis ir Hormuzo sąsiauris bus atidarytas iki kovo pabaigos, vartotojai ir ūkininkai vis tiek pajus sunkumus, tačiau poveikis turėtų būti trumpalaikis ir „valdomas“, pridūrė Brzeski.

Mažmenininkai kol kas stengiasi išlaikyti kainas. „Lidl Belgium“ kol kas neplanuoja didinti kainų, tačiau, pasak prekybos tinklo atstovo, „liks lankstus ir pasirengęs bet kuriuo metu greitai reaguoti, jei prireiks“.

„Šiuo metu nenumatoma, kad „Lidl“ patirs didelių tiekimo sutrikimų, todėl galėsime ir toliau siūlyti žemas kainas“, – pridūrė jis (nepainiokite su lietuviškuoju Lidl, čia situacija kitokia – infa.lt past.).

Ispanijoje mažmenininkai taip pat pranešė vyriausybei, kad „kainos apskritai, įskaitant maisto kainas, nepakito“, – penktadienį interviu televizijos kanalui RTVE sakė finansų ministras Carlos Cuerpo. Vis dėlto, Madridas rengia pagalbos paketą, siekdamas sušvelninti Irano karo poveikį sektoriams, kuriuos labiausiai veikia kuro kainos, įskaitant žemės ūkio sektorių, pridūrė C. Cuerpo.

Kitas veiksnys, bent jau laikinai stabdantis kainų šuolį: prasidėjus pavasario trąšų naudojimo laikotarpiui, dauguma ūkininkų jau yra sukaupę atsargų, kurių jiems reikės šiam sezonui. Vis dėlto žemės ūkio lobistai visoje Europoje, įskaitant Airiją ir Italiją, skambina pavojaus varpais, ragindami vyriausybes imtis veiksmų.

Žemės ūkio lobistų organizacija „Coldiretti“ ragina imtis „nedelsiamų priemonių žemės ūkio įmonėms ir šeimoms apsaugoti“.

Jei karas užsitęs, „kaip atsitiko pirmiausia su COVID, o vėliau su energetikos krize, kurią sukėlė Rusijos karas prieš Ukrainą (sankcijos Rusijai – infa.lt past), maisto kainos taip pat neišvengiamai kils“, – sakė „Coldiretti“ atstovas.

Brzeski teigė, kad Europa susiduria su panašiu scenarijumi kaip 2022 m., nors kol kas jis nėra toks griežtas.

„Mums nereikia pilnai „atsikratyti rizikos“, susijusios su vienu svarbiu energijos tiekėju“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusiją. „Tačiau vis tiek mechanizmai bus labai panašūs.“