infa.lt

Foto: Jonathan Ernst / Reuters

Taikos taryba ketvirtadienį susitinka pirmą kartą, ir joje ketina dalyvauti Europos Komisija. Europa daugiausia nusprendė likti nuošalyje, kai Donaldas Trampas (Donald Trump) šią savaitę Vašingtone pirmą kartą sušaukė savo naują tarpvyriausybinę organizaciją – Taikos tarybą, rašo „Euractiv“ leidinys.

Laukiama, kad pirmoji sesija bus daugiausia skirta Gazos pokariniam valdymui ir atstatymui. Ši iniciatyva pirmą kartą buvo pateikta rugsėjo mėnesį kaip Vašingtono 20 punktų ugnies nutraukimo planas Gazai, tačiau vėliau ji buvo pertvarkyta į platesnę tarptautinę konfliktų sprendimo platformą.

Europos sostinėse reakcija buvo šalta, kai kurios šalys nusprendė dalyvauti stebėtojų statusu, o daugeliu atvejų – tiesiog reagavo skeptiškai. Tik Vengrija ir Bulgarija pareiškė ketinančios pilnai prisijungti prie šios iniciatyvos. Italija, Rumunija ir Kipras dalyvaus stebėtojų statusu. Kai kurios šalys, tarp jų Danija, kvietimo negavo.

Europos Komisija taip pat nusprendė nedalyvauti, vietoj to nusprendusi siųsti Viduržemio jūros regiono reikalų komisarę Dubravką Šuicą, palyginti žemesnio rango pareigūnę Berlaymont hierarchijoje.

ES šalių pozicijos

Austrija: Mažai tikėtina, kad prisijungs. Austrijos kancleris Christian Stocker sakė, kad jo šalis neketina tapti nare. „Tokiais atvejais jau yra sukurta organizacija, JT… ir aš nepritariu lygiagrečių struktūrų kūrimui“.

Belgija: Nėra pakviesta ir neprisijungia. Užsienio reikalų ministras Maxime Prévot buvo priverstas paneigti Baltųjų rūmų teiginius, kad Belgija praėjusį mėnesį pasirašė susitarimą. Nacionalinis transliuotojas RTBF pranešė, kad amerikiečiai supainiojo Belgiją su Baltarusija. Belgija nori, kad ES priimtų bendrą poziciją šiuo klausimu, sakė Prévot.

Bulgarija: Nori prisijungti. Laikinasis ministras pirmininkas Rossen Jeliazkov sėdėjo šalia Trampo, kai praėjusį mėnesį Šveicarijoje buvo oficialiai paskelbta apie šią iniciatyvą, tačiau sprendimas dar turi būti ratifikuotas parlamente.

Kroatija: Neprisijungs. Ministras pirmininkas Andrej Plenković ir prezidentas Zoran Milanović, kurie paprastai yra politiniai konkurentai, atrodė vieningi atmetant kvietimą.

Kipras: stebėtojo statusas. Atėnai ir Nikosija pareiškė, kad turi atvirus kanalus su Izraeliu ir Palestinos savivalda.

Čekija: Mažai tikėtina, kad prisijungs. Ministras pirmininkas Andrejus Babišas sakė, kad Praha nori koordinuoti veiksmus su kitomis ES šalimis.

Danija: Nepakviesta. Kadangi santykiai su JAV yra prasti po to, kai Donaldas Trampas darė didelį spaudimą Kopenhagai ir Nuukui atsisakyti Grenlandijos, pusiau autonominės Danijos teritorijos, Danija buvo vienintelė Skandinavijos šalis, negavusi kvietimo.

Estija: Nepakviesta.

Suomija: Neprisijungs. Prezidentas Alexanderis Stubbas sakė, kad taryba „yra gera iniciatyva“, bet pridūrė, kad Suomija neprisijungs prie jos dabartine forma. „Mes turime bendrą Europos politiką ir jos laikysimės“, – praėjusį mėnesį jis sakė Suomijos leidiniui „Yle“.

Prancūzija: Neprisijungs. Prancūzija buvo viena iš pirmųjų šalių, kuri pareiškė, kad neprisijungs, kritikuodama galimą valdybos veiklos sutapimą su JT, nesuderinamumą su savo tarptautiniais įsipareigojimais ir dėmesio sutelkimą ne tik Gazai.

Vokietija: Mažai tikėtina, kad prisijungs. Iki šiol Vokietijos vyriausybė į valdybą reagavo atsargiai. Nors ji iš esmės remia pastangas siekti taikos Gazoje, užsienio reikalų ministras Johannas Wadephul ne kartą atkreipė dėmesį, kad JT jau yra įsteigta tarptautinė organizacija, skirta konfliktams spręsti.

Graikija: stebėtojos statusas. Graikija iš pradžių priešinosi tarybai, reikalavo, kad jos veikla būtų ribojama Gazos ruožu, bijodama, kad ji nustums į šalį JT ir, kad tai gali turėti įtakos jos pozicijai jūrų ginče su Turkija. Vis dėlto Graikijos vyriausybė pareiškė, kad taryba privalo laikytis JT Saugumo Tarybos rezoliucijų.

Vengrija: prisijungia. Artimas Donaldo Trampo sąjungininkas, ministras pirmininkas Viktoras Orbánas pareiškė, kad jo šalis prisijungs prie iniciatyvos kaip viena iš steigėjų, „nes Vengrijai reikia taikos, kad galėtų toliau augti ir vystytis“.

Airija: Neprisijungs. Airijos vicepremjeras Simonas Harrisas praėjusį mėnesį pareiškė, kad ši iniciatyva kelia „labai rimtų abejonių“. „Viskas, prie ko Putinas ketina prisijungti, jei tai susiję su žodžiu „taika“, nekelia pasitikėjimo“, – sakė jis, kaip pranešė vietos transliuotojas RTE.

Italija: Stebėtojo statusas. Užsienio reikalų ministras António Tajani sakė, kad Romai „tinkama“ dalyvauti kaip stebėtojai pirmojo susitikimo ketvirtadienį, nes Kipras, šiuo metu einantis Tarybos pirmininko pareigas, priėmė panašų sprendimą. „Esame europiečiai ir, priėmę šį sprendimą, manėme, kad tinkama nusiųsti delegaciją kaip stebėtojus.“

Latvija: Nekviesta.

Lietuva: Nekviesta ir nedalyvaus. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog kvietimo negavo, bet dar svarstys.

Liuksemburgas: nekviestas ir nedalyvaus. Premjeras Luc Frieden sakė, kad jo šalis tikriausiai nedalyvaus, net jei būtų pakviesta. Jis pagyrė iniciatyvą sukurti taiką Gazoje, bet sakė, kad šiam klausimui spręsti teikia pirmenybę esamoms daugiašalėms organizacijoms, pavyzdžiui, JT, kaip pranešė vietos žiniasklaidos priemonė „Paperjam“.

Malta: neapsisprendusi. Ministras pirmininkas Robertas Abela sakė, kad jo šalis nebuvo oficialiai pakviesta prisijungti, bet vyriausybė gavo „neformalų“ kvietimą. Abela taip pat kritikavo Tarybos formatą.

Nyderlandai: Pakviesti, neaišku, ar prisijungs. Praėjusį mėnesį pasitraukiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Dick Schoof patvirtino, kad jo šalis gavo kvietimą prisijungti prie iniciatyvos, tačiau sakė, kad galutinis sprendimas dar nepriimtas. Naujoji vyriausybė, vadovaujama Rob Jetten, dar nepaskelbė jokio pranešimo šiuo klausimu.

Lenkija: Neprisijungs. Nors Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis, konservatyvios opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ bei paties D. Trampo sąjungininkas, pareiškė pritariantis iniciatyvai, galutinis sprendimas priklauso vyriausybei. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Lenkija „esamomis aplinkybėmis“ neprisijungs.

Portugalija: Prisijungs jei dėmesys bus sutelktas tik į Gazą. Užsienio reikalų ministras Paulo Rangel praėjusį mėnesį pareiškė, kad vyriausybė dar nepriėmė kvietimo, tačiau, vietos žiniasklaidos priemonės „Publico“ teigimu, jo šalis būtų pasirengusi prisijungti prie iniciatyvos, „jei ji apsiribos Gaza“.

Rumunija: Stebėtojo statusas. Prezidentas Nicușor Dan pirmadienį paskelbė, kad Vašingtone vyksiančiame susitikime dalyvaus kaip stebėtojas.

Slovakija: Atsisakė. Premjero Roberto Fico vyriausybė nepriims kvietimo prisijungti. Viena iš priežasčių, kurią nurodė vyriausybė, yra tai, kad ji negali sau leisti sumokėti 1 mlrd. JAV dolerių mokesčio už nuolatinę narystę.

Slovėnija: Atsisakė. Premjeras Robertas Golobas atsisakė dalyvauti, sausio pabaigoje pareikšdamas, kad tai „rimtai pažeidžia platesnę tarptautinę tvarką“ ir kad jos įgaliojimai, peržengiantys Gazos ribas, yra pernelyg platūs.

Ispanija: Atsisakė. Praėjusį mėnesį ministras pirmininkas Pedro Sánchez pareiškė, kad atmeta pasiūlymą, nors jo šalis „vertina kvietimą“. Jis šį žingsnį įvardijo kaip būdą išlikti nuosekliam Ispanijos „įsipareigojimui daugiašalei tvarkai, JT sistemai ir tarptautinei teisei“.

Švedija: Neprisijungs. Švedijos ministras pirmininkas Ulf Kristerssonas pareiškė, kad jis koordinuos veiksmus su kitomis ES šalimis, tačiau jo šalis neprisijungs prie iniciatyvos, nes „tekstas šiuo metu yra toks, koks yra“, kaip pranešė Švedijos žiniasklaidos priemonė „Aftonbladet“.

O Briuselis?

Europos Komisija patvirtino, kad Viduržemio jūros regiono reikalų komisarė Dubravka Šuica vyks į Vašingtoną dalyvauti Taikos tarybos derybose dėl Gazos. „Mes netapsime nariais“, – pirmadienį sakė vyriausioji atstovė Paula Pinho. „Šuica ten vyks kaip komisarė, atsakinga už Viduržemio jūros regioną, ir atstovaus mūsų įsipareigojimui įgyvendinti taiką Gazoje.“

Paklausta, ar ES dalyvaus kaip „stebėtoja“, Komisija atsisakė vartoti šį terminą.

Aukšti ES pareigūnai išreiškė abejones dėl šios iniciatyvos. „Turime rimtų abejonių dėl keleto valdybos chartijos elementų, susijusių su jos taikymo sritimi, valdymu ir suderinamumu su JT chartija“, – praėjusį mėnesį po neoficialaus ES lyderių susitikimo sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa.

Diplomatinė tarnyba išreiškė panašias abejones. „Chartija… kelia susirūpinimą pagal ES konstitucinius principus“, teigiama „Euractiv“ matytame ir praėjusį mėnesį parengtame Europos išorės veiksmų tarnybos dokumente.