infa.lt

Estijos prezidentas Alar Karis ir buvusi premjerė Kaja Kallas | Šaltinis: Kenas Murkas (Ken Mürk/ERR)

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ir Estijos prezidentas Alar Karis paragino paskirti specialų Europos pasiuntinį, kuris atnaujintų ryšius su Kremliumi. Europiečiai signalizuoja apie naują požiūrį į Rusiją, siekdami balsavimo teisės derybų tarp Vašingtono, Kijevo ir Maskvos metu, praneša „Euronews“ leidinys.

Europos Sąjunga turi paskirti specialųjį pasiuntinį diplomatinių ryšių su Rusija atnaujinimui vykstant deryboms dėl karo Ukrainoje nutraukimo, atskiruose interviu „Euronews“ teigė Latvijos ministras pirmininkas ir Estijos prezidentas.

Šie komentarai atspindi staigų poslinkį Europos strateginiame mąstyme apie Rusiją po to, kai ES buvo nušalinta iš tiesioginių derybų, vykstančių Jungtinių Valstijų vadovaujamų taikos derybų metu.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau šią savaitę pareiškė, kad darbas dėl specialiojo pasiuntinio paskyrimo jau prasidėjo „techniniu lygiu“, ir šį raginimą taip pat parėmė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

Ši idėja pirmą kartą buvo iškelta praėjusių metų vasarą, tačiau dauguma lyderių tuomet ją laikė netinkama.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina ir Estijos prezidentas Alaras Karis pareiškė, kad bet koks bendravimas su Rusija turi vykti po konsultacijų su Ukraina, ir pasiūlė, kad paskirtinas atstovas būtų konsensuso figūra.

„Manau, kad turime užsiimti diplomatija. Visada reikia kalbėtis, bet turime izoliuoti Rusiją ir toliau taikyti jai sankcijas“, – sakė Siliņa interviu „Euronews“ žurnalistams pasaulio vyriausybių viršūnių susitikimo Dubajuje metu. „Turime sėdėti prie derybų stalo, nes ukrainiečiai patys pradėjo derybas. Tad kodėl europiečiai neturėtų derėtis?“

Kaip potencialius Europos atstovus Silina įvardijo Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, Vokietijos kanclerį Frydrichą Mercą (Friedrich Merz), Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir Jungtinės Karalystės ministrą pirmininką Keirą Starmerį.

Skirtingai nuo Makrono, Mercas kategoriškai prieštarauja tiesioginėms deryboms.

„Taip, mums tikrai reikia pasiuntinio. Tikriausiai klausimas yra tas, kas tai bus. Manau, kad turime daug variantų“, – pridūrė Siliņa. „Esu pasirengusi vykti, jei to prireiks, bet manau, kad Europos lyderiai iš Vokietijos ar Prancūzijos, taip pat Didžioji Britanija, kuri yra „norinčių koalicijos“ narė, turėtų būti tie, kurie sėdi prie derybų stalo kartu su amerikiečiais ir padeda Ukrainai šiose labai sudėtingose derybose.“

Estijos prezidentas Karis nenurodė vardų, bet pabrėžė, kad pasirinktas pasiuntinys turi būti didelės Europos šalies atstovas ir turėti „autoritetą abiejų šalių akyse“.

„Europos Sąjunga taip pat turėtų būti įtraukta į šias diskusijas. Nors mes tiesiogiai nekariame su Rusija, jau daugelį metų remiame Ukrainą ir toliau tai darome“, – sakė A. Karis interviu „Euronews“ per tą patį renginį Dubajuje.

„Mes taip pat turėtume turėti balsavimo teisę, bet, kaip matote, šiek tiek pavėlavome. Galbūt tai turėjo pradėti ne prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), o Europos Sąjunga, kad taip pat būtų pradėta ieškoti diplomatinių sprendimų“, – tęsė jis.

„Prieš porą metų laikėmės pozicijos, kad nesikalbame su agresoriais, o dabar jaudinamės, kad mūsų ten (prie derybų stalo) neleidžia“.

Klausimas, ar verta vėl atidaryti diplomatinius kanalus su Rusija, kurie nuo 2022 m. vasario yra iš esmės uždaryti, pastarosiomis savaitėmis keliamas vis dažniau, nes JAV vadovaujamas procesas juda į priekį ir rengiamos saugumo garantijos Ukrainai.

Prancūzija, Italija, Austrija, Liuksemburgas ir Čekija parėmė idėją pradėti tiesiogines derybas, kad nebūtų priklausomi nuo Baltųjų rūmų, kurie šiandien yra pagrindinis Maskvos partneris.

Vokietija, priešingai, ją atmetė, remdamasi Putino „maksimalistiniais reikalavimais“ ir tęsiamais Ukrainos miestų apšaudymais esant neigiamai žiemos temperatūrai kaip įrodymu, kad Kremliui trūksta „tikro pasirengimo deryboms“.

Estijos atveju prezidentas, einantis ceremonines pareigas, atrodo, prieštarauja vyriausybei, kuri nustato užsienio politiką. Pareiškime „Euronews“ Estijos užsienio reikalų ministerija įspėjo dėl santykių atnaujinimo.

„Kol Rusija nekeičia savo veiksmų ir tikslų agresijoje prieš Ukrainą, neįmanoma su ja derėtis ir nereikėtų siūlyti jai išeities iš izoliacijos, – pareiškė Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. – Neturėtume kartoti klaidų, kurias darėme vėl ir vėl, atkurdami santykius, kai Rusija nekeičia kurso.“

Europos Komisija, kuri turi balansuoti tarp aštrių nesutarimų, paragino Putiną „rimtai“ požiūrėti į taikos klausimą prieš pradedant diplomatines derybas. Paklausta apie „techninį“ darbą, apie kurį paskelbė Macronas, Komisija atsisakė komentuoti.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad Rusija ir Prancūzija iš tiesų bendradarbiauja darbo lygiu, bet, jo žodžiais tariant, šie kontaktai neturi jokio „reikšmingo turinio“.

„Šiuo metu aukščiausio lygio kontaktų nėra visai“, – pareiškė Peskovas, komentuodamas pranešimus iš Paryžiaus apie techninio lygio kontaktų tarp abiejų šalių prezidentų rengimą. „Iš tiesų, darbo lygiu tam tikri kontaktai yra, bet kol kas negalime pasakyti nieko reikšmingo šiuo klausimu“.

Šiandien buvo pranešta apie E.Macrono aukščiausio diplomato vizitą į Kremlių, apie kurį šio „Euronews“ straipsnio rašymo metu dar nebuvo žinoma.

infa.lt replika:Iš esmės Putino apskaičiavimas buvo teisingas, tikintis, jog ES bandymai izoliuoti Rusiją nebus ilgalaikiai dėl tarpusavio nesutarimų ir ekonominių problemų.