infa.lt

Doto: infa.lt / DI

Pasiūlymas priklauso nuo paliaubų, kurios vis dar yra nepasiektos, nes Rusija tęsia karą, o Ukraina nežada atiduoti teritorijų už taiką.

Remiantis „Politico“ leidinio gautu dokumentu, JAV ir ES tikisi pritraukti 800 mlrd. JAV dolerių viešųjų ir privačių lėšų, kad padėtų atstatyti Ukrainą, kai bus priimtas taikos susitarimas.

18 puslapių dokumente išdėstytas 10 metų planas, kuriuo siekiama užtikrinti Ukrainos atsigavimą ir pagreitinti jos narystės ES procesą.

Europos Komisija išplatino šiuos planus ES sostinėms prieš ketvirtadienio vakarą vykusį lyderių susitikimą, kuriame buvo aptartas sausio 22 d. datuotas dokumentas, kaip teigia trys ES pareigūnai ir diplomatai.

Nors Briuselis ir Vašingtonas skiria šimtus milijardų dolerių ilgalaikiam finansavimui ir pristato Ukrainą kaip būsimą ES narę ir investicijų tikslą, strategija priklauso nuo paliaubų, kurios vis dar nepasiekiamos.

Finansavimo strategija tęsis iki 2040 m., kartu su 100 dienų operaciniu planu, skirtu projektui pradėti. Tačiau, pasak didžiausio pasaulyje pinigų valdytojo „BlackRock“, kuris nemokamai konsultuoja dėl rekonstrukcijos plano, klestėjimo planas turės sunkumų pritraukti išorės investicijas, jei karas tęsis.

„Pagalvokite apie tai. Jei esate pensijų fondas, esate patikimas savo klientų, pensininkų, atžvilgiu. Investuoti į karo zoną yra beveik neįmanoma“, – trečiadienį interviu Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė „BlackRock“ vicepirmininkas Philipp Hildebrand. „Manau, kad tai turi būti daroma nuosekliai, o tai užtruks šiek tiek laiko.“

Gerovės planas yra 20 punktų taikos plano, kurį JAV bando suderinti tarp Kijevo ir Maskvos, dalis. Jame aiškiai daroma prielaida, kad saugumo garantijos jau yra įdiegtos, ir jis nėra skirtas kaip karinis planas. Vietoj to, jame daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip Ukraina gali pereiti nuo skubios pagalbos prie savarankiškos gerovės.

Penktadienį ir šeštadienį Abu Dabyje vyko trišalis Ukrainos, Rusijos ir JAV susitikimas, konfliktui artėjant prie ketvirtųjų metinių. JAV ketina vaidinti svarbų vaidmenį Ukrainos atsigavime. Dokumentas Vašingtoną pateikia ne tik kaip donorą, bet ir kaip strateginį ekonominį partnerį, investuotoją ir patikimumo garantą Ukrainos atsigavimui.

Dokumente numatomas tiesioginis JAV įmonių dalyvavimas ir ekspertų pagalba vietoje, taip pat pabrėžiamas Amerikos vaidmuo pritraukiant privatų kapitalą.

„BlackRock“ generalinis direktorius Larry Fink dalyvavo taikos derybose su Kijevu kartu su JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentu Jaredu Kushneriu ir jo specialiuoju pasiuntiniu Stivu Vitkofu (Steve Witkoff).

Parodykite pinigus

Per ateinančius 10 metų ES, JAV ir tarptautinės finansų institucijos, įskaitant Tarptautinį valiutos fondą ir Pasaulio banką, įsipareigojo išleisti 500 mlrd. JAV dolerių viešojo ir privačiojo kapitalo, teigiama dokumente.

Komisija ketina skirti Kijevui dar 100 mlrd. eurų biudžetinės paramos ir investicijų garantijų forma, kaip dalį bloko septynerių metų biudžeto nuo 2028 m. Tikimasi, kad šis finansavimas atvers 207 mlrd. eurų investicijas Ukrainai. JAV įsipareigojo mobilizuoti kapitalą per specialų JAV ir Ukrainos rekonstrukcijos investicijų fondą, tačiau konkrečios sumos nenurodė.

Nors Donaldas Trumpas karo metu smarkiai sumažino karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai, jis parodė norą investuoti į šalį po konflikto pabaigos. Vašingtonas dokumente nurodė, kad investuos į svarbius mineralus, infrastruktūrą, energetikos ir technologijų projektus Ukrainoje.

Tačiau verslas vargu ar suklestės, kol rytinis frontas nebus nutildytas.

„Labai sunku įsivaizduoti, kad tai įvyks dideliu mastu, kol skraido dronai ir raketos“, – sakė „BlackRock“ atstovas Hildebrandas.