infa.lt

Foto: „Wirtualna Polska“

Nauja apklausa parodė, kad padaugėjo lenkų, nepritariančių Lenkijos narystei Europos Sąjungoje, – beveik ketvirtadalis lenkų dabar pritaria „Polexit“, praneša „Notesfrompoland“ leidinys, remdamasis apklausos duomenimis.

Šie duomenys gauti iš pirmaujančios tyrimų agentūros IBRiS atliktos apklausos, atliktos naujienų svetainės „Wirtualna Polska“ užsakymu.

Respondentų buvo paklausta, ar jie mano, kad „Lenkija artimiausiu metu turėtų pradėti išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą“.

Iš viso 24,7% respondentų teigė, kad taip turėtų būti. Tačiau didžioji dauguma, 65,7%, nepritarė „Polexit“ idėjai.

Suskirsčius rezultatus pagal politines pažiūras, buvo aiškus skirtumas tarp vyriausybės – proeuropietiškos koalicijos, besidriekiančios nuo kairiųjų iki centro dešiniųjų – ir opozicijos, kurią sudaro nacionalinė konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) ir kraštutinių dešiniųjų konfederacija (Konfederacja), šalininkų.

Tarp tų, kurie balsavo už valdančiąją koaliciją paskutiniuose parlamento rinkimuose, tik 3% pritaria „Polexit“, o 95% – prieš. Tuo tarpu opozicijos šalininkų nuomonės pasiskirstė beveik po lygiai: 43% nori pradėti išstojimo iš ES procesą, o 44% – ne.

Pastaraisiais metais Lenkijos dešinieji ypač kritikavo ES dėl migracijos, žemės ūkio ir klimato politikos, taip pat kaltino Briuselį, kad jis bandė kištis į Lenkijos vidaus politinius ir teisminius reikalus.

Komentuodamas tyrimo rezultatus, IBRiS vadovas Marcin Duma pažymėjo, kad „vos prieš keliolika metų Lenkijos išstojimas iš Europos Sąjungos buvo politinė fantastika“.

Tačiau dabar „mes esame visiškai kitokioje padėtyje“ dėl „giluminių socialinių pokyčių, kurie tik dabar pradeda ryškėti“, pridūrė jis. Ypač daugeliui dešiniųjų „Polexit“ nustojo būti politiškai egzotiškas ir tapo tapatybės dalimi.

Dar 2022 m. valstybinė tyrimų agentūra CBOS nustatė, kad 92% lenkų pritaria narystei ES. Tačiau naujausioje apklausoje, atliktoje šių metų liepą, nustatyta, kad šis skaičius sumažėjo iki 81%, o pritarimas „Polexit“ padidėjo 13 %.

Anksčiau šį mėnesį „Eurobazooka“ aštuoniose ES valstybėse narėse atlikta apklausa Prancūzijos žurnalo „Le Grand Continent“ užsakymu, taip pat parodė, kad 25% Lenkijos gyventojų pritaria išstojimui iš ES. Tik Prancūzijoje (27%) šis skaičius buvo didesnis.

Augantis euroskepticizmas eina koja kojon su didėjančiu palaikymu kraštutinei dešinei Lenkijoje. „Konfederacija“, kuri 2023 m. rinkimuose surinko 7% balsų, šiais metais nuolat surenka daugiau nei 13% balsų. Ji tiesiai nepalaiko „Polexit“, bet yra labai kritiška ES atžvilgiu.

Dar radikalesnė grupė, Lenkijos karūnos konfederacija (KPP), kuri šių metų pradžioje atsiskyrė nuo Konfederacijos, taip pat neseniai pakilo apklausose iki maždaug 7% palaikymo. KPP tiesiogiai ragina Lenkiją išstoti iš ES.

Jos lyderis Grzegorz Braun reguliariai degina ES vėliavas arba jas naudoja batams nuvalyti. Anksčiau šį mėnesį jis teigė, kad Lenkija turėjo daugiau suvereniteto pagal sovietų primestą komunistinį režimą arba kaip Rusijos imperijos dalis XIX a. nei dabar, būdama ES dalimi.

Šių metų prezidento rinkimuose Braunas užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 6% balsų, o „Konfederacijos“ kandidatas Sławomir Mentzen – trečią vietą, surinkęs 15% balsų. Rinkimus galiausiai laimėjo PiS remiamas kandidatas Karolis Nawrockis, kuris ragina reformuoti ES, siekiant atkurti nacionalinį suverenitetą.

IBRiS naujoji apklausa rodo, kad vyrai (28%) labiau nei moterys (21%) palankiai vertina išstojimą iš ES. „Polexit“ labiausiai populiarus tarp 30–49 metų amžiaus žmonių (38%) ir kaimo vietovėse (35%). Parama išstojimui iš ES yra maža tarp jauniausių, 18–29 metų amžiaus žmonių (13%), ir didžiausiuose miestuose (15%).

Kalbėdama su „Wirtualna Polska“, Torūno Nikolajaus Koperniko universiteto politikos mokslų daktarė Barbara Brodzińska-Mirowska sakė, kad šie rezultatai „nėra priežastis panikuoti“ tiems, kurie palaiko narystę ES.

Ji pažymėjo, kad prieš dvidešimt metų, kai Lenkija įstojo į ES, ES narystės priešininkų dalis buvo panaši. „Atsižvelgiant į viską, kas įvyko per tuos metus – ES vidaus problemas, ekonomines ir geopolitines krizes – dabartiniai rezultatai vis dar rodo, kad „prieš“ grupė nėra dominuojanti.“

Ji pridūrė, kad pagrindinė dabartinė grėsmė yra „masinė išorinė dezinformacija, kurią skatina Rusija, siekdama sustiprinti anti-ES nuotaikas“. Kaip parodė „Brexit“ atvejis, tokia dezinformacija gali sukelti „greitą situacijos išslydimą iš kontrolės“.