infa.lt

Foto: infa.lt / DI

ES lyderiai nusprendė padidinti bendrą skolą, o ne panaudoti įšaldytus Rusijos pinigus paskolai finansuoti.

Pasak aukštų Europos Komisijos pareigūnų, ES mokesčių mokėtojai turės mokėti 3 mlrd. eurų per metus skolinimosi palūkanų pagal nutarimą padidinti bendrą skolą, kad būtų finansuojama Ukrainos gynyba nuo Rusijos, rašo „Politico“ leidinys.

Bloko lyderiai penktadienį anksti ryte susitarė per ateinančius dvejus metus surinkti 90 mlrd. eurų paskolų, remiantis ES biudžetu, kad Kijevo karo iždas neišsektų jau balandžio mėnesį.

Ukraina kitais metais susidurs su 71,7 mlrd. eurų biudžeto deficitu ir jai desperatiškai reikalingos lėšos, kad užtikrintų savo išlikimą.

Čekija, Vengrija ir Slovakija neprisijungs prie kitų 24 bloko šalių dalijantis skolos naštą, bet sutiko netrukdyti Ukrainos finansavimo poreikiams.

Kaip dalis išskirtinio susitarimo, Europos Komisija kitą savaitę pasiūlys vadinamąjį sustiprintą bendradarbiavimą, suteikiantį 24 šalims teisinę platformą bendrai skolai padidinti.

„Paskola“ (kurios Ukrainai nereikės grąžinti) apima išmokų struktūras dalimis, kovos su korupcija apsaugos priemones ir gaires, kiek pinigų turėtų būti skirta Kijevo kariuomenei ir šalies biudžeto poreikiams.

Europos vyriausybės griebėsi bendros skolos, nes nesugebėjo susitarti dėl prieštaringo plano panaudoti visoje bloko teritorijoje įšaldytus Rusijos pinigus.

Pagal naująjį planą kitąmet Ukrainai bus skirta 45 mlrd. eurų, o tai bus labai svarbi pagalba Kijevui, kuris jau penktus metus kovoja karo sąlygomis. Likusi lėšų dalis bus išmokėta 2027 m.

Skolinimosi kaina

Naujasis planas nebus pigus. ES numato, kad nuo 2028 m. per septynerių metų biudžetą, kuris didžiąja dalimi finansuojamas ES vyriausybių, kasmet mokės 3 mlrd. eurų palūkanų, penktadienį žurnalistams sakė aukšti Komisijos pareigūnai. Palūkanų mokėjimai prasidės 2027 m., bet tais metais kainuos tik 1 mlrd. eurų.

Ukraina turės grąžinti paskolą tik tokiu atveju, kai Rusija baigs karą ir sumokės karo reparacijas.

Tai atrodo mažai tikėtina, o tai reiškia, kad ES galėtų nuolat pratęsti skolos grąžinimo terminą arba [vėl bandyti susitarti] ją grąžinti iš įšaldytų Rusijos pinigų.

Tam reikėtų dar vieno politinio susitarimo tarp ES lyderių, nes Belgija kategoriškai prieštarauja įšaldytų pinigų, kurių didžioji dalis laikoma Briuselyje įsikūrusiame finansiniame depozitoriume „Euroclear“, panaudojimui.

Būtent Belgijos pasipriešinimas galiausiai privertė ES šalių lyderius rinktis bendros ES skolos sprendimą. Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris norėjo neribotų finansinių garantijų už Rusijos turtu užtikrintą paskolą, tačiau jo kolegos šį reikalavimą laikė pernelyg dideliu (per didele rizika sau patiems).

infa.lt: Dar viena ES problema su Rusijos įšaldytais pinigais yra ta, kad Donaldas Trampas (Donald Trump) nori panaudoti juos kaip Rusiją motyvuojančią taikos plano dalį. Ir jis turi šansą to pasiekti, po rinkimų keičiantis ES politinei sudėčiai.

Tada gali nutikti taip, kad pasiskolintus ir perduotus Ukrainai pinigus reikės grąžinti susitarimą pasirašiusioms šalims, nuo kurių apdairiai atsiribojoVengrija, Čekija ir Slovakija. Kiek tokiu atveju tektų Lietuvos daliai – neaišku. Tačiau mūsų 17,5 mlrd metiniam valstybės biudžetui tai būtų juntama našta.

ES sutarimu dėl bendros paskolos džiaugėsi prezidentas Gitanas Nausėda, apie tai parašęs kaip apie didelį laimėjimą remiant Ukrainą. Ukraina laimėjo – tas neabejotina, ji gaus savo pinigus, tačiau G.Nausėda apdairiai nutylėjo kiek tas kainuos Lietuvai.