infa.lt

„Huawei“ Saulės technologijos kelia nerimą Europoje, primindamos 2019 m. krizę su 5G tinklais, kai Briuselis uždraudė kinų milžinės įrangą dėl saugumo grėsmių. Dabar panaši situacija kyla su Saulės inverteriais – įrenginiais, kurie paverčia Saulės panelių generuojamą nuolatinę srovę tinklui tinkama kintamąja, praneša „Politico“ leidinys.

„Huawei“, dominuojanti Saulės inverterių rinkoje su 49% pasaulinės dalies, tampa akimi Europos žaliosiojoje transformacijoje. Politikai ir saugumo ekspertai baiminasi, kad priklausomybė nuo kinų technologijų gali sukurti galines duris kibernetiniams atakoms ar duomenų nutekėjimams, ypač kai inverteriai prijungti prie elektros tinklų.

Šis „Huawei momentas“ verčia ES ieškoti alternatyvų, kad išvengtų naujo priklausomybės krizės scenarijaus.

ES Saulės energtijos pramonė, siekdama pasiekti 45% atsinaujinančios energijos tikslą iki 2030 m., vis labiau remiasi importu iš Kinijos, kuri kontroliuoja 80% pasaulinės Saulės panelių gamybos. „Huawei“ inverteriai, žinomi dėl efektyvumo ir žemos kainos, įsitvirtino Europoje, kur jie sudaro iki 30% rinkos.

Tačiau Briuselio reguliatoriai, remdamiesi NATO perspėjimais apie kinų kibernetines grėsmes, pradeda tyrimus dėl galimo šnipinėjimo rizikos. „Politico“ šaltiniai Briuselyje teigia, kad Europos Komisija svarsto sertifikavimo griežtinimą, reikalaujantį atskleisti programinės įrangos kodus.

Tai galėtų sulėtinti Saulės projektų plėtrą, nes alternatyvos, tokios kaip „Siemens“ ar „Enphase“ iš JAV, brangesnės ir mažiau prieinamos.

Kinijos dominavimas Saulės energijos sektoriuje – tai ne tik ekonominis, bet ir geopolitinis klausimas. Pekinas subsidijuoja „Huawei“ ir kitus gamintojus, leisdamas jiems užkariauti rinkas, o ES subsidijos Saulės energetikos pramonei vis dar nepakankamos.

Ekspertai, tokie kaip Europos Saulės energetikos industrijos asociacijos vadovas Walther Stolz, įspėja, kad be diversifikacijos Europa rizikuoja pakartoti 5G scenarijų, kai „Huawei“ buvo išstumta, bet kainos išaugo 20 proc.

JAV jau įvedė muitus kinų Saulės energijos įrangos importui, o ES derasi su Vašingtonu dėl bendrų standartų. Jei inverteriai taps saugumo grėsme, tai gali paskatinti „saugios Saulės“ iniciatyvą, skatinančią vietinę gamybą, bet reikalaujančią milijardų eurų investicijų.

Europos Saulės energetikos operatoriai, tokie kaip „Enel Green Power“ ar „Iberdrola“, susiduria su dilema: „Huawei“ technologijos leidžia greitai plėsti projektus, bet rizika auga.

Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur Saulės energija sudaro 12% išgaunamos elektros energijos, „Huawei“ inverteriai naudojami 40% naujų instaliacijų. Saugumo ekspertai siūlo „air-gapped“ sprendimus – atskirtas sistemas be interneto prieigos – bet tai brangina įrengimą.

Briuselis planuoja 2026 m. įvesti privalomus kibernetinio saugumo auditus visiems inverteriams, o Prancūzija jau testuoja vietinius prototipus.

Tai galėtų sumažinti priklausomybę, bet sulėtinti žaliąjį perėjimą, į kurį ES siekia investuoti 1 trln. eurų iki 2030 m.

Šis vidinis interesų konfliktas atskleidžia platesnę ES dilemą: kaip derinti klimato tikslus su saugumu ir ekonomine nepriklausomybe.

„Huawei“ atstovai neigia grėsmes, pabrėždami, kad jų inverteriai atitinka ES standartus ir neturi „galinių durų“ (Backdoor).

Tačiau politinis spaudimas auga – Vokietijos žalieji ir Lenkijos konservatoriai reikalauja draudimo, o Macronas siūlo „strateginę autonomiją“.

Jei ES pasirinks kelią be Kinijos, Saulės energetikos įrangos kainos gali kilti 15–20%, bet tai sustiprins europietišką pramonę.

Kitaip – rizika, kad Saulės energija taps ne tik žalia, bet ir geopolitiškai pavojinga priklausomybė, rašo „Politico“.