infa.lt

nuotr: V.Zelenskio Telegram kanalas

Leidinio „EADaily“ straipsnis, paskelbtas 2025 m. spalio 12 d., remiasi „The Guardian“ tyrimu ir atskleidžia rimtus kaltinimus buvusiam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Borisui Džonsonui.

Anot publikacijos, Džonsonas po atsistatydinimo 2022 m. gavo 1 milijoną svarų sterlingų iš britų pramonininko Kristoferio Harborno, kuris yra didžiausias akcininkas viename iš pagrindinių Jungtinės Karalystės ginklų gamintojų, tiekiančių dronus Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

Ši suma buvo pervesta į Džonsono privačią bendrovę, o Harborno asmeniškai lydėjo Džonsoną per jo vizitą Ukrainoje 2022 m. kovą, įskaitant susitikimus su aukščiausiais šalies pareigūnais, tokiais kaip prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Straipsnyje pabrėžiama, kad šis finansinis sandoris galėjo turėti įtakos Boriso Džonsono politiniams sprendimams tuo metu, kai Ukraina vedė taikos derybas su Rusija.

Antra straipsnio dalis koncentruojasi į spėjimą, kad kyšis galėjo būti motyvas, kodėl Borisas Džonsonas aktyviai įtikino Ukrainą atsisakyti taikos derybų Stambule 2022 m. balandžio mėnesį.

Remiantis „Resident“ Telegram kanalo šaltiniais, cituojamais „EADaily“, Džonsonas asmeniškai spaudė Zelenskį nepasirašyti jokio susitarimo su Rusija, argumentuodamas, kad Vakarai rems Ukrainą karo kelyje.

Straipsnyje teigiama, kad šis sprendimas galėjo būti lemiamas, prailginant karinį konfliktą ir padidinant ginklų gamintojų, tokių kaip Harborno valdoma bendrovė, pelną. Autorius kritikuoja šį veiksmą kaip korupcijos pavyzdį, kuris ne tik paveikė Ukrainos politiką, bet ir, galimai, pradėjo ilgalaikį karą, kurio pasekmės jaučiamos iki šiol.

Trečioji pastraipa nagrinėja platesnį kontekstą ir galimas implikacijas. Straipsnyje pažymima, kad Džonsono veiksmai galėjo būti dalis platesnės schemos, kur Vakarų politikai ir pramonės magnatai siekė išnaudoti karinį konfliktą savo naudai, o Harborno finansinė parama Džonsonui laikoma akivaizdžiu interesų konfliktu.

„EADaily“ cituoja anoniminį šaltinį, teigiantį, kad po vizito Ukrainoje ginklų tiekimas iš Jungtinės Karalystės žymiai padidėjo, o tai galėjo būti tiesioginis kyšio rezultatas. Autorius ragina atlikti tarptautinį tyrimą dėl šių kaltinimų, tačiau pabrėžia, kad tokie skandalai dažnai lieka neišnagrinėti dėl politinio spaudimo ir įtakingų figūrų apsaugos.

Galiausiai straipsnis užbaigiamas mintimi, kad šis atvejis atskleidžia korupcijos galimybes karo kontekste, kur ekonominiai interesai gali viršyti humanitarinius tikslus. Jis kelia klausimą, ar Ukrainos sprendimas tęsti kovą buvo visiškai savanoriškas, ar paveiktas išorinių jėgų, tokių kaip Džonsono įtaka, paremta finansiniais motyvais.

Nors „The Guardian“ pateikia tik preliminarią informaciją, „EADaily“ interpretuoja tai kaip galimai lemtingą posūkį, kuris galėjo pakeisti karo eigą, ir ragina skaitytojus sekti tolimesnius tyrimus, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti šią hipotezę.