infa.lt

Interviu „Sky News“ kadras

„Europa mažina bendrą karinę paramą. Dabar bus labai svarbu, kaip skaičiai keisis rudenį“, – sakė Kristofas Trebeschas iš Kylio instituto, kurį cituoja „AFP“ agentūra.

Europos karinė pagalba Ukrainai šią vasarą smarkiai sumažėjo, nepaisant neseniai NATO narių šalių iniciatyvos įsigyti JAV ginklų, antradienį pranešė Kylio pasaulio ekonomikos institutas.

Liepos ir rugpjūčio mėnesiais Europa Ukrainai skyrė arba numatė skirti iš viso 3,3 mlrd. eurų karinės pagalbos, t. y. 1,65 mlrd. eurų per mėnesį.

Tai yra 57% mažiau nei vidutinė mėnesio suma nuo sausio iki birželio šiais metais, kai Europos šalys skyrė vidutiniškai 3,85 mlrd. eurų per mėnesį.

Visų šalių karinė pagalba per tą patį laikotarpį sumažėjo 43%, nepaisant to, kad rugpjūčio pabaigoje Kanada paskelbė apie didelį pagalbos paketą.

„Europa mažina bendrą karinę paramą. Dabar bus labai svarbu, kaip skaičiai keisis rudenį“, – sakė Christophas Trebeschas, Ukrainos paramos stebėtojo vadovas ir Kylio instituto tyrimų direktorius.

Didžioji dalis karinės pagalbos šią vasarą buvo teikiama pagal NATO Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašą (PURL) – mechanizmą, kurį liepos mėnesį įkūrė JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir kuris leidžia įsigyti JAV ginklų atsargas.

Pagal šią schemą šalys moka Vašingtonui už ginkluotės sistemas ir amuniciją, saugomas JAV sandėliuose, kurios vėliau siunčiamos į Ukrainą, taip Kijevui išvengiant pernelyg ilgo ginklų pristatymo laukimo.

Iki rugpjūčio pabaigos aštuonios karinio aljanso šalys narės – Belgija, Kanada, Danija, Vokietija, Latvija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija – prisidėjo prie šios iniciatyvos, skirdamos 1,9 mlrd. eurų.

Europos šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę, nuo karo, kurį 2022 m. vasarį pradėjo Rusija, pradžios iki 2025 m. rugpjūčio pabaigos Ukrainai iš viso skyrė arba numatė skirti 83 mlrd. eurų karinės pagalbos, palyginus su 64,6 mlrd. eurų, kuriuos skyrė Jungtinės Valstijos.

Jungtinės Valstijos buvo pagrindinis Ukrainos pagalbos teikėjas iki sausio 20 d., kai Donaldas Trampas grįžo į Baltuosius rūmus ir nutraukė savo demokratų pirmtako, Joe Bideno, paramos Ukrainai veiklą.

Skirtingai nuo karinės pagalbos, finansinė ir humanitarinė pagalba, palyginti su 2025 m. pirmuoju pusmečiu, išliko stabili ir siekė 7,5 mlrd. eurų, nors JAV naujų įnašų nepadarė.

„Dabar labai svarbu, kad šis stabilumas apimtų ir karinę paramą, nes Ukraina ja remiasi, kad galėtų tęsti gynybos pastangas vietoje“, – sakė Trebesch.

ES nebeturi pinigų, todėl dabar vienintelė viltis – pasiekti bendrą sutarimą dėl Rusijos pinigų konfiskavimo, kuriam jau priešinasi ne tik Vengrija, bet ir Belgija bei Prancūzija.