infa.lt

Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) šiandien priėmė sprendimą nepritarti Danijos parlamento inicijuotai „Žaliajai kortelei“, kuria Europos Komisija būtų raginama parengti veiksmų planą dėl augalinės kilmės maisto. Komiteto nuomone, ši iniciatyva neatitinka Bendrosios žemės ūkio politikos tikslų ir keltų realią grėsmę Lietuvos ūkių stabilumui.

Komitetas, išanalizavęs iniciatyvos turinį ir socialinių partnerių pastabas, pažymėjo, kad numatytas siekis iki 2034 m. sumažinti tiesioginių išmokų dalį iki 50 proc. viso žemės ūkio biudžeto ir atlaisvintas lėšas skirti aplinkosaugos priemonėms, susijusioms su augalinės mitybos skatinimu, neatitinka BŽŪP tikslų ir keltų realią grėsmę Lietuvos ūkių stabilumui.

Taip pat deklaruojamas ES strateginės autonomijos stiprinimas nėra pagrįstas aiškiais pasiūlymais dėl baltyminių pašarų gamybos plėtros, o didėjanti priklausomybė nuo importo, ypač iš „Mercosur“ šalių, keltų papildomų rizikų konkurencingumui ir tiekimo saugumui.

Iniciatyvos įgyvendinimas, pasak KRK, turėtų neigiamą poveikį Lietuvos gyvulininkystei, dirvožemio kokybei, įskaitant anglies sekvestraciją, tvariam žemės ūkio vystymuisi ir kaimo gyvybingumui.

Taip pat komitetas atkreipė dėmesį į esminius skirtumus tarp Danijos ir Lietuvos žemės ūkio struktūros.

Atsižvelgdamas į šiuos aspektus, KRK nusprendė nepritarti iniciatyvai ir siūlyti Lietuvos institucijoms formuoti alternatyvią poziciją, grindžiamą subalansuoto žemės ūkio, strateginės baltymų autonomijos ir gyvulininkystės sektoriaus stiprinimo principais.

Komitetas pabrėžė, kad mitybos politika turi būti grindžiama objektyviais moksliniais įrodymais, o ne vienpusiškais ideologiniais sprendimais.

KRK kreipsis į kitų ES valstybių parlamentų žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetus, ragindamas objektyviai įvertinti Danijos iniciatyvą, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės žemės ūkio gamybos savitumus, gamtines ir dirvožemio sąlygas.

Žalioji kortelė – tai tarpparlamentinio dialogo su Europos Komisija mechanizmas, kuriuo nacionaliniai parlamentai gali siūlyti naujas iniciatyvas. Nors toks kreipimasis parodo bendrą ES parlamentų poziciją, tačiau jis pats savaime nesukuria privalomų teisinių pasekmių.