infa.lt

Čaarlis Kirkas ir jo žudikas, kurio foto paskelbė FTB

Konservatyvaus JAV jaunimo dievaitis Čarlis Kirkas (Charlie Kirk) po savo nužudymo tampa amerikietiška kovos su įtraukties-įvairovės politika ikona, rašo „Kommersant“ korespondentė JAV Ekaterina Mur apie politinių žmogžudysčių evoliuciją Amerikoje

Kaip paaiškėjo, žudikas Taileris Robinsonas (Tyler Robinson) buvo giliai įsitikėjęs kairiųjų ideologija. Jis gyveno su kaimynu transseksualu, o kulkose, skirtose Kirkui, buvo išgraviruotos frazės, susijusios su seksualinėmis mažumomis.

Taigi „kultūrinėje kovoje“ tarp liberalų ir konservatorių kilo ideali audra. Jei anksčiau visus „atšaukdavo“ liberalai, tai dabar patys tampa persekiojami.

O juk įtraukties-įvairovės koncepcija, kuri pastaraisiais dešimtmečiais dominavo JAV, prasidėjo XX a. viduryje kilnia kova už afroamerikiečių pilietines teises.

Judėjimo lyderis Martinas Liuteris Kingas pasisakė už nesmurtinį pasipriešinimą. Jo šalininkų spaudimu segregacija JAV ėmė nykti. 1960-aisiais buvo priimti federaliniai įstatymai, draudžiantys rasinę diskriminaciją (1964 m.) ir diskriminaciją rinkimuose (1965 m.).

Kingo nužudymas 1968 m. tapo lūžio tašku. Daugeliui tai parodė, kad taikus kelias neveikia, o tai lėmė radikalių judėjimų, tokių kaip „Juodoji jėga“ ir „Juodųjų panterų partija“, populiarumo augimą.

2013 m. atsiradęs judėjimas „Black Lives Matter“ yra jų idėjinis įpėdinis.

Nuo 1970-ųjų JAV universitetuose, vyriausybėje ir korporacijose pradėtos įgyvendinti „pozityvios diskriminacijos“ programos, o 2010-aisiais darbo ir gydytojų anketose atsirado klausimai apie rasę ir seksualinę orientaciją.

Verslo susirašinėjime įsigalėjo praktika naudoti gender įvardžius.

Įtraukties-įvairovės proceso skatinimo katalizatoriumi tapo internete pasirodęs vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas brutalus afroamerikiečio George’o Floydo sulaikymas ir mirtis 2020 m.

Floydo mirtis suteikė naują impulsą „cancel kultūrai“. Aktyvistai reikalavo atleisti žmones, įtariamus rasizmu, griaudavo istorinių asmenybių paminklus, reikalavo pokyčių prekių ženklų reklamoje, o tuos, kurie nepakluso, „atšaukdavo“.

Taip pat įgavo pagreitį judėjimas už policijos ir užstato sistemos reformą, kuri, aktyvistų nuomone, „kriminalizavo“ skurdą.

Teisingumo reforma daugelyje valstijų lėmė tai, kad nusikaltėliai dažnai likdavo laisvėje arba buvo iš karto paleidžiami po sulaikymo.

Tame tarpe dėl to, studentė Linka Riley Džordžijoje, bandant ją išprievartauti buvo žiauriai nužudyta nelegalaus imigranto, kuris anksčiau buvo sulaikytas, bet paleistas Niujorke.

Ukrainos pabėgėlės Irinos Zaruckos žudikas – benamis afroamerikietis, turintis 14 teistumų. Liberalus teisėjas jį paleido už garbės žodį, ir jis traukinio keleivių akivaizdoje nužudė merginą peiliu.

Paskutiniai Čarlio Kirko įrašai ir pasisakymai buvo skirti būtent Zaruckos atvejui. Jis kaltino liberalus ir žiniasklaidą, kad jie nutyli etninio nusikalstamumo prieš baltuosius problemą. Kirko nužudymas, tikriausiai, tapo paskutinia lašu konservatoriams.

Nors Martinas Liuteris Kingas ir Čarlis Kirkas kovojo už skirtingus idealus, šie politiniai nužudymai turi kažką bendro – jie tapo lūžio tašku JAV istorijoje.

Jei Kingo nužudymas lėmė „atšaukimo kultūros“ atsiradimą, tai dabar ši kultūra pati yra ant „atšaukimo“ ribos.

infa.lt: Lietuvoje taip pat pasireiškia šis visuomenės susiskaldymas, prieinantis iki kraštutinumų – stebint komentarus Facebooke pastebima nemažai lietuvių, kurie džiaugiasi ar bent jau pritaria Čarlio Kirko nužudymui (prisikalbėjo). Jiems atrodo normalu nužudyti žmogų už jo pažiūras ir jų neslepiamą deklaravimą. Ypač aštriai išsireiškė Kupiškio ligoninės vadovas, kurio komentaras nuotraukos forma dabar plinta Facebooke.

Tai tipiška kairiųjų retorika, nors daugelis taip kalbančių kažkodėl laiko save dešiniaisais.

Kita JAV kovos su tokiais pareiškimais pusė: Amerikoje steigiama duomenų bazė, kurioje bus kaupiami duomenys apie pritariančius Čarlio Kirko nužudymui. Nurodymas jau duotas visoms tarnyboms. Kaip skelbė Baltiji rūmai – užsieniečiai už tai bus deportuojami, o visi kiti gali pamiršti galimybę gauti JAV vizą. Pradžia tokia.

Apie tai pranešė JAV Valstybės departamento vadovo pavaduotojas Christopheris Landau: tie, kurie giria, pateisina ar menkina Čarlio Kirko nužudymą (įskaitant palaikymą), negaus JAV vizų, o tie, kurie jau yra šalyje, gali būti išsiųsti iš šalies. Tai buvo paskelbta „X“ (buvusioje Twitter) platformoje 2025 m. rugsėjo 11 d.