infa.lt

Pagauta lašiša šiukšliadėžėje
Foto VG.no

„Rusijos priešas gali viską pakeisti Norvegijos upėse“ – tokiu pavadinimu pradeda straipsnį norvegų VG kanalas apie lašišas kupres, pastaraisiais metais užplūstančias Norvegijos upes kaip neršto vietą.

Kaip teigia leidinys – jos yra agresyvios, turi išlenktą nugarą ir galingus dantis. Jos kilusios iš Rusijos ir Norvegijos vandenyse laikomos kenkėjomis ir trukdžiu.

Kas antri metai šimtai tūkstančių kuprotųjų lašišų plaukia į Norvegijos upes. Iškart po neršto jos miršta, suyra ir supūna.

Dėl to jos tapo didžiule aplinkos problema. Kuprotosios lašišos platina ligas, išstumia atlantines lašišas ir blogina vandens kokybę, teigia leidinys.

Žvejams nurodoma pagavus kuprotąją lašišą ją išmesti (ne į vandenį).

Norvegijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šiais metais kovai su neršiančiomis lašišomis skirta 74,5 mln. Norvegijos kronų (7,39 mln. JAV dolerių). Šių žuvų gaudyklės buvo įrengtos 53 upėse, tai dvigubai daugiau nei per ankstesnį neršiančių lašišų antplūdį 2023 m.

VG rašo, kad „kova su nerštu yra didžiulis darbas, kuris būtų neįmanomas be savanorių“. Jiems siūlomas nemokamas būstas ir 35 tūkst. JAV dolerių atlyginimas per mėnesį. Tačiau norinčiųjų yra nedaug, ir daugiausia šį darbą atlieka Suomijos gyventojai.

Savo kuprą, kaip ir užlenktus žiomenis ji užsiaugina prieš nerštą – ten yra riebalų atsargos, todėl prieš nerštą ji nesimaitina.

Kuprotosios lašišos ir jų ikrai valgomi ir turi savo gerbėjų. Gaudomosios daugiausiai Rusijoje ir Aliaskoje.

Tačiau turi konkurentę – atlantinę lašišą, pramoniniu būdu auginamą Norvegijos fiorduoe. Todėl suprantama, kodėl tapo priešu Nr.1 iš Rusijos.

Beveik visos (99%) prekybai tiekiamos atlantinės lašišos būna užaugintos žuvininkystės ūkiuose, o dauguma Ramiojo vandenyno lašišų (>80 %) – sužvejotos (Vikipedijos duomenys).

Kuprotoji lašiša priklauso Ramiojo vandenyno lašišoms, kurių dauguma po neršto žūva. Gamtos dėsnis.

Norvegija nutarė kovoti prieš gamtą.