infa.lt

youtube stop kadras

Didelis klinikinis tyrimas rodo, kad gyvenimo būdo pokyčiai gali pagerinti vyresnio amžiaus suaugusiųjų, kuriems gresia demencija, pažinimo funkcijas.

Klinikinis tyrimas parodė, kad fiziniai pratimai, sveika mityba, socialinė veikla ir smegenų lavinimo žaidimai gali pagerinti vyresnio amžiaus žmonių, kuriems gresia pažinimo funkcijų silpnėjimas ar demencija, pažinimo gebėjimus, rašo „The Washington Post“ leidinys.

Tyrimas, žinomas kaip U.S. POINTER, yra didžiausias tyrimas, kurio metu buvo nagrinėjama, kaip sveikas gyvenimo būdas gali pagerinti smegenų sveikatą. Jo rezultatai buvo paskelbti žurnale JAMA ir pristatyti pirmadienį Toronte vykusioje Alzheimerio asociacijos tarptautinėje konferencijoje.

Remiantis 2024 m. „Lancet“ komisijos ataskaita apie demencijos prevenciją, apie 45% demencijos atvejų galima išvengti, pašalinant kintamus rizikos veiksnius.

„Jei galite juos pakeisti ir pagerinti, tai logiška, kad pagerinsite savo smegenų sveikatą ir, greičiausiai, išvengsite demencijos“, – sakė Kristine Yaffe, Kalifornijos universiteto profesorė ir San Francisko psichiatrijos katedros pirmininko pavaduotoja.

POINTER tyrime dalyvavo 2111 suaugusieji, kurių amžius buvo nuo 60 iki 79 metų, iš penkių vietovių, kurie buvo sveiki, bet dėl gyvenimo būdo veiksnių, įskaitant prastą mitybą, reguliarių fizinių pratimų trūkumą ar širdies ir kraujagyslių ligų riziką, turėjo kognityvinių funkcijų sutrikimų ir demencijos riziką.

Dalyviai buvo atsitiktinai paskirstyti į dvi gyvenimo būdo intervencijos grupes: vieną su struktūrizuota programa ir kitą su savarankiška programa.

Abi grupės per dvejų metų trukmės tyrimą daugiausia dėmesio skyrė fizinei veiklai, mitybai, kognityviniam mokymuisi, socialinei veiklai ir kraujagyslių sveikatai.

Savarankiškos grupės dalyviai gavo bendrąjį išsilavinimą apie sveikatą, mitybą ir fizinį aktyvumą ir buvo skatinami keisti gyvenimo būdą taip, kaip, jų nuomone, geriausiai atitiko jų poreikius. Jie taip pat šešis kartus susitiko su moderatoriais ir kitais grupės dalyviais savo bendruomenėse, kad aptartų tai, ko išmoko.

Priešingai, struktūrizuota grupė turėjo kur kas intensyvesnę ir sudėtingesnę programą.

Fizinė sveikata: kiekvieną savaitę dalyviai keturias dienas atliko aerobinius pratimus, dvi dienas – jėgos treniruotes ir dvi dienas – tempimo ir pusiausvyros pratimus.

Mityba: jie buvo skatinami laikytis Viduržemio jūros regiono DASH intervencijos neurodegeneraciniam senėjimui sulėtinti (MIND) dietos, kuri skirta skatinti sveiką smegenų senėjimą.

Kognityvinis treniravimasis: dalyviai tris kartus per savaitę dalyvavo internetinėje kognityvinio treniravimo programoje.

Be to, struktūrizuota grupė 38 kartus susitiko su moderatoriais ir kitais dalyviais, du kartus per metus gavo medicinos patarėjo konsultacijas sveikatos klausimais, taip pat telefonu ir klinikoje buvo vertinama jų mityba ir kardiometabolinė sveikata.

Abi grupės per dvejus tyrimo metus parodė pažinimo gebėjimų pagerėjimą.

Tačiau struktūruoto gyvenimo būdo grupės dalyviai pasiekė truputį geresnių rezultatų nei savarankiško gyvenimo būdo grupės dalyviai.

„Buvome nustebinti matydami tokį reikšmingą pažinimo gebėjimų pagerėjimą savarankiško gyvenimo būdo grupėje, lyginant su jų pradiniais pažinimo gebėjimų rezultatais“, – elektroniniame laiške rašė Klodian Dhana, Rush universiteto medicinos centro vidaus ligų docentas.

„Tai liudija, kad gyvenimo būdo pokyčiai, net jei jie grindžiami tik šviečiamąja informacija, gali būti naudingi“, – sakė Dhana, kuris nedalyvavo tyrime.

Daugeliui tyrimo dalyvių – daugiau nei 90 procentų – ši patirtis buvo motyvuojanti ir pakeitė jų gyvenimą, rašo leidinys.