infa.lt

Jei Vašingtonas greitai neištaisys padėties, jis pastebės, kad ne tik Pekinas, bet ir kitos pasaulio šalys jį aplenkia, rašo Ivo Daalder, buvęs JAV ambasadorius NATO, Harvardo universiteto Belferio centro vyresnysis mokslo darbuotojas savo straipsnyje „Politico“.

Konkurencijos tarp Kinijos ir JAV kovoje laimi Kinija.

Prieš šešis mėnesius daugelis nebūtų padarę tokios išvados, bet dabar ji yra neišvengiama.

Šiandien skirtumas tas, kad nuo pat įžengimo į pareigas JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija ėmėsi daugelio veiksmų, kurie tiesiogiai padeda jos priešininkui ir silpnina jos pačios gebėjimą konkuruoti. Netrukus pasieksime tašką, kai ši tendencija bus negrįžtama.

Dešimtmečius Kinija laikėsi Deng Xiaoping patarimo „slėpk savo jėgą ir lauk savo valandos“. Deja, dauguma Vakarų šalių, vadovaujamos JAV, ignoravo antrąją šio patarimo dalį – kad Pekinas laukia savo laiko – ir vietoj to sutelkė dėmesį į Kiniją kaip į didžiulę naują rinką Vakarų prekėms, paslaugoms ir kapitalui.

Atrodė, kad visi galės praturtėti, kai praturtės Kinija – Dengas ir jo įpėdiniai su tuo visiškai sutiko. Tačiau jų tikslas buvo ne tik praturtėti, bet ir įgyti reikiamą galią, kad galėtų konkuruoti ir nugalėti vienintelę likusią pasaulio supervalstybę.

Taigi, kai 2013 m. į valdžią atėjo Xi Jinpingas, Kinija nebereikėjo laukti tinkamo momento ir ji pradėjo rodyti savo jėgą.

Per pastarąjį dešimtmetį Kinija padidino savo karines išlaidas 800 procentų – tai didžiausias karinis stiprinimas taikos metu per visą istoriją. Dabar ji turi daugiau karo laivų nei JAV; modernizuoja savo branduolinį arsenalą, siekdama iki šio dešimtmečio pabaigos pasiekti beveik lygiavertį lygį su Rusija ir JAV; ir demonstruoja karinę galią vietose, kurios ilgą laiką buvo išskirtinai JAV kompetencijos srityje.

Tačiau, nors Kinijos karinė ekspansija ir įtaka yra įspūdingos, labiausiai nerimą kelia jos ekonominė, mokslinė ir technologinė pažanga.

Šiuo metu 70% pasaulio šalių prekiauja daugiau su Kinija nei su JAV, o daugiau nei pusė iš jų prekiauja su Kinija dvigubai daugiau. Trampas pats sakė, kad Amerika gali būti didelis prekybos centras, bet produktai, kuriuos galima įsigyti jo parduotuvėse – ir visame pasaulyje – yra pagaminti Kinijoje.

Prekyba nėra vienintelė sritis, kurioje Pekinas užima dominuojančią padėtį. Vadovaudamasi aiškia ir nuoseklia strategija, kurią Xi pirmą kartą išdėstė 2015 m., šiandien Kinija yra pasaulio lyderė elektromobilių ir baterijų, robotikos, kvantinių ryšių, atsinaujinančių technologijų ir kitose srityse.

Iš tiesų, vieno tyrimo duomenimis, prieš 20 metų JAV lenkė Kiniją 60 iš 64 pažangiausių technologijų, svarbių gynybos, energetikos, kompiuterijos, biotechnologijų ir kitose srityse, o dabar Kinija pirmauja 57 iš šių technologijų.

Šis ryžtas laimėti ypač akivaizdus vienoje srityje, kuri pastaruoju metu dažnai minimama naujienose: retųjų Žemės elementų ir magnetų, kurie yra labai svarbūs gynybos, elektronikos ir ekologiškų technologijų gamybai.

Šiuo metu Kinija turi beveik 50 procentų pasaulio retųjų Žemės elementų atsargų, kontroliuoja 70 procentų retųjų Žemės elementų kasyklų ir sudaro 90 procentų pasaulio retųjų Žemės elementų perdirbimo pajėgumų.

Ji taip pat kontroliuoja daugiau nei 90 procentų kritinės magnetų gamybos ir sėkmingai pasinaudojo šia beveik monopoline padėtimi, kad priverstų Trampo administraciją atsisakyti eskaluojamo muitų karo ir mikroschemų eksporto kontrolės.

Tačiau net ir tose srityse, kuriose JAV išlaiko lyderio pozicijas, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ir kvantiniai kompiuteriai, Kinija sparčiai vejasi. Pavyzdžiui, „DeepSeek“ išleidimas sukrėtė dirbtinio intelekto bendruomenę savo greičiu ir sudėtingumu, nes jis beveik prilygo žymiai brangesniems modeliams, kuriuos sukūrė JAV technologijų įmonės.

O kitas „DeepSeek“ kartos modelis, kaip man sakė vienas aukštas „Microsoft“ dirbtinio intelekto srieties vadovas, gali netgi pranokti pažangiausius „OpenAI“ ir kitų įmonių modelius.

Visa tai rodo, kad Kinija ne tik vejasi, bet ir daugeliu atžvilgių lenkia JAV.

Amerika turi daug pranašumų šiose lenktynėse – būtent todėl ji sugebėjo išlaikyti pirmavimą, netgi kai Pekinas pradėjo įgyvendinti ilgalaikę strategiją ją aplenkti. Tačiau per pastaruosius šešis mėnesius Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija sistemingai pradėjo naikinti daugelį iš jų.

Paimkime partnerystes: didžiausias JAV pranašumas yra tai, kad ji turi sąjungininkų, o Kinija turi klientų. Kartu JAV ir jos sąjungininkai gali pranokti kitus konkurencinėje kovoje, išlaidomis, inovacijomis, prekyba, finansavimu ir patrauklumu.

Tačiau Vašingtono sąjungininkai Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Azijoje vis labiau – ir pagrįstai – bijo, kad dabartinė „America First“ politika juos nustumia į paskutinę vietą. Jiems buvo pasakyta, kad jie turi gintis patys, mokėti 15% ar daugiau muitų, o Kanados ir Danijos atveju – atiduoti teritoriją.

Dėl to jie kreipiasi vieni į kitus ir mažina savo karinius, ekonominius ir politinius ryšius su Vašingtonu.

Ir tai dar ne viskas.

Trampo administracija taip pat vykdo universitetų ir imigracijos finansavimo politiką, kuri tiesiogiai silpnina Amerikos gebėjimą konkuruoti su Kinija. 80 metų federalinės mokslinių tyrimų lėšos finansavo tokius mokslo ir technologijų laimėjimus kaip internetas, genetinis sekvenavimas, kosmoso tyrinėjimai, vakcinos, vėžio gydymas ir daugelis kitų.

Šalies modernūs mokslinių tyrimų universitetai buvo šių inovacijų variklis, pritraukdami talentus iš viso pasaulio, kad jie galėtų pasinaudoti ir prisidėti prie jos inovacijų ekosistemos.

Tačiau dabar D. Trampas trečdaliu sumažino federalinį finansavimą fundamentaliems moksliniams tyrimams, dėl grynai ideologinių priežasčių užblokavo mokslinių tyrimų dotacijas geriausiems universitetams ir sugriežtino imigracijos sąlygas užsienio studentams ir mokslininkams. Viena apklausa rodo, kad 75% JAV mokslininkų šiandien nori palikti šalį ir dirbti kitur.

Sunku neįvertinti žalos, kurią šios politikos priemonės daro JAV konkurencingumui. Pateiksiu tik vieną pavyzdį: daugelis artimiausių šalies sąjungininkų dabar siūlo pelningas dotacijas ir mokslinių tyrimų galimybes, siekdami pritraukti talentingus žmones, kurie yra Amerikos sėkmės kaip pasaulinės inovacijų mašinos pagrindas (Žaliojo kurso ir lyčių lygybės, įvairovės, įtraukumo ir pan. srityse. Būtent šiose srityse nutrauktas JAV finansavimas – infa.lt past.).

Tai ne tik šaudymas sau į koją – tai šaudymas sau į galvą. Ir jei Vašingtonas greitai neištaisys situacijos, ne tik Pekinas, bet ir kitos pasaulio šalys jį aplenks.