infa.lt

©infa.lt

Iš kur atsirado terminas „mizoginija“ ir kokias pasekmes sukelia neapykanta, jei galima taip pavadinti, moterims.

Kas yra mizoginija

Mizoginija iš graikų kalbos verčiama kaip „neapykanta moterims“. Ji susijusi su seksizmu ir diskriminacija dėl lyties.

Misoginijos pavyzdžiai yra požiūris į moteris kaip į antrąją, arba silpnąją, lytį, smurtas, priekabiavimas ir „stiklinių lubų efektas“, neleidžiantis prasimušti į aukštesnes pareigas darbe.

Šis terminas pirmą kartą atsirado XVIII amžiuje kaip atsakas į brošiūrą, kurią parašė fechtavimo meistras Josephas Swetmanas.

Tuo metu diskusijos apie moterų vietą visuomenėje tik prasidėjo, o Svetmanas savo rinkinyje sukūrė neigiamą moterų įvaizdį, vadindamas jas „nedorovingomis, tingiomis, kaprizingomis ir nepastoviomis“. Brošiūra labiau priminė seksistinių juokelių rinkinį.

Mizoginijos pasekmės

Mizoginistai arba mizoginai – tai žmonės, linkę į mizoginiją. Paprastai jie mano, kad moterys turėtų užimti žemesnes socialines pareigas, taip pat palaiko patriarchalinę visuomenės struktūrą. Tokios pažiūros yra daugelio stereotipų pasekmė ir jų sustiprinimas.

Mizoginija būdinga ne tik vyrams

Remiantis Joyce Benenson, psichologės iš Bostono Emmanuelės koledžo, tyrimu, moterys ir mergaitės rečiau dirba su savo lyties atstovėmis, tačiau tai nereiškia, kad moterys nekenčia moterų.

Toks elgesys vadinamas vidine mizoginija.

Dažniausiai ji pasireiškia kaip socialinių nuostatų šalutinis poveikis, tačiau gali būti ir kitų, dar neištirtų elgesio motyvų pasekmė.

Mizoginija visai neseniai kilo lyg ant mielių „cancel culture“ fone, kai transseksualai-aktyvistai, pozicionuojantys save kaip moteris, bandė „ištrinti“ tikrąją moters sąvoką, pateikdami jas kaip „mestruacijas patiriančius žmones“ ar tiesiog „menstruatorius“.

Su tuo susidūrė žinomos knygos, „Haris Poteris“ autorė, Džoana Rouling (Joanne Rowling), visiškai nekaltai sureagavusi į „menstruatorius“ sąvoką savo „Twitter“ paskyroje.

Ir čia pasirodė, kad tie, kurie nori pozicionuoti save kaip moteris, tačiau biologiškai tokiais nėra, tikrų moterų atžvilgiu yra nusiteikę pakankamai negatyviai ir norėtų tiesiog „ištrinti“ skirtumus tarp jų ir tikrų moterų.

Tad mizoginiją galima vertinti ne tik kaip lyčių stereotipus, tačiau ir kaip interesų pasireiškimą, kas visiškai nebūtinai turi būti susiję su vyriška lytimi.