infa.lt

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. gegužės 13 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam Vytautui Gapšiui lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje įtvirtinto materialaus lygtinio paleidimo pagrindo.

Nuteistasis, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. birželio 18 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.

Skundu Kauno apygardos teismui nuteistasis prašė panaikinti 2025 m. birželio 18 d. nutartį ir priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Atsiliepimu į nuteistojo skundą, Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašė skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas ir Komisija tinkamai įvertino reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė teisės normų.

Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Be to, asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo skundas atmestas.

Bausmės pabaiga jam – 2028 m. vasario 24 d.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

2023 m. lapkritį įvyko garsiausias (po R.Pakso apkaltos proceso) politinės korupcijos byloke nuoteistų asmenų ir politinių partijų nuosprendžio paskelbimas.

Teismo nuosprendžiu verslininką Raimondą Kurlianskį, tuomečius Seimo narius Eligijų Masiulį, Vytautą Gapšį, Šarūną Gustainį, Gintarą Steponavičių, taip pat juridinius asmenis – UAB koncerną „MG Baltic“ (šiuo metu – UAB „MG grupė“), politinę partiją „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį“ (šiuo metu – politinė partija Liberalų sąjūdis) ir politinę partiją „Darbo partiją“ – pripažino kaltais.

Apeliacinis teismas pripažino, kad R. Kurlianskis šiuo atveju papirkinėjo ir prekiavo poveikiu, o Vytautas Gapšys – kyšininkavo ir prekiavo poveikiu.

Vėliau Seime įvyko situacija, kurios kitaip, kaip teisingumo farsu pavadinti neįmanoma – Seimas aiškiai nenorėjo apkaltos būdu pašalinti V.Gapšio iš Seimo narių sąrašo. Galiausiai gavosi situacija, kai V.Gapšys tapo, kalinių žargoną parodijuojant, „Gapšiu v zakone“ (), teoriškai galinčiu sėdėti kalėjime ir tuo pačiu dalyvauti Seimo posėdžiuose. Tas tapo įmanoma po istorinio to meto seimo balsavimo.