infa.lt

Vyriausybės pranešimas:

Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlymams dėl „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) plano keitimo. Pakeitimai leis geriau valdyti NKL plano įgyvendinimo rizikas bei užtikrinti, kad atsakingos ministerijos spėtų laiku įgyvendinti suplanuotas investicijas ir reformas iki Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) tinkamumo laikotarpio pabaigos – 2026 m. rugpjūčio mėn.

Būtinybė keisti NKL planą atsirado dėl objektyvių priežasčių: nepakankamos tam tikrų priemonių paklausos, pasikeitusių priemonių įgyvendinimo alternatyvų, išaugusių kaštų ir kitų aplinkybių, dėl kurių tapo neįmanoma laiku arba visa apimtimi pasiekti suplanuotus rodiklius.

Atnaujinus NKL planą taip pat sudaroma galimybė pateikti tolesnius mokėjimo prašymus Europos Komisijai (EK) už pasiektus rezultatus.  Lietuva iki šiol EK yra pateikusi tris mokėjimo prašymus.

Iš viso keičiama 70 NKL plano rodiklių ir perskirstomos trijų NKL plano priemonių lėšos.  Beveik visi rodiklių keitimai susiję su investicinių priemonių tikslinimu, o perskirsčius lėšas papildomai finansuojamos naujos veiklos: dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra, geležinkelių elektrifikavimas ir miško žemės, kurią verta įsigyti valstybės naudai dėl aplinkosauginių priežasčių, įsigijimas.

Kartu tikslinami ir trys reformų rodikliai, kurie susiję su tarpmiestinio susisiekimo reformos įgyvendinimu, minimalių pajamų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimais ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimais.

Pasiūlymus dėl NKL plano keitimo pateikė ir suderino Aplinkos, Ekonomikos ir inovacijų, Energetikos, Socialinės apsaugos ir darbo, Susisiekimo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Žemės ūkio ministerijos.

NKL planas su pakeitimais bus pateiktas vertinti Europos Komisijai jau artimiausiu metu ir, vadovaujantis nustatytais terminais, pakeisto plano tvirtinimas galėtų būti įtrauktas į 2025 m. birželio arba liepos mėn. vyksiantį Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdį.

infa.lt: į tą „Naujos kartos Lietuvą“ matomai įtraukti „naujos kartos“ mokesčiai būstui, GPM ir PVM mokesčiai? – Tik kyla klausimas – ar pati Lietuva tikrai nori to „naujosios kartos“ gyvenimo, vedančio į skurdą?