2025.04.03 12:30
Foto: Moritz Wolf / imageBROKER.com / Globallookpress.com
Sachara ne visada buvo dykuma. Maždaug prieš 7000 metų ši teritorija buvo žalias regionas su ežerais, pelkėmis ir savanomis, kur ganėsi bandos ir gyveno žmonės.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nature“, atskleidė, kad žaliosios Sacharos gyventojai buvo unikalios ir izoliuotos žmonių populiacijos, tūkstančius metų gyvavusios Šiaurės Afrikoje, dalis.
Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto ir Sapienzos universiteto Romoje mokslininkų komanda išanalizavo dviejų moterų, palaidotų Takarkorio uolų slėptuvėje šiuolaikinės Libijos pietvakariuose, DNR.
Palaikai datuojami vadinamojo „drėgnojo laikotarpio“ Sacharoje viduriu, kai regiono klimatas buvo palankus gyvybei.
Genetinės analizės parodė, kad moterys iš Takarkorio yra artimiausios medžiotojams-rinkėjams, gyvenusiems Maroke maždaug prieš 15 000 metų.
Tai rodo, kad regione egzistavo stabili Šiaurės Afrikos linija, mažai maišyta su kitomis Afrikos ir Artimųjų Rytų grupėmis.
Nuostabu, kad esant beveik visiškai izoliacijai, DNR aptinkama silpnų kontaktų su Levanto gyventojais pėdsakų, įskaitant neandertaliečių genus. Tai reiškia, kad mainai vyko, tačiau labai ribotu mastu.
Pietų Afrikos populiacijose beveik nėra neandertaliečių priemaišų, o tai patvirtina, kad Sachara buvo rimta kliūtis migracijai.
Tyrimo autoriai pažymi, kad būtent regiono gamtinės savybės – pelkėtos vietovės, kalnai ir vandens telkiniai – galėjo užkirsti kelią aktyviai žmonių migracijai ir taip paskatinti izoliuotų bendruomenių formavimąsi.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
1 635
