infa.lt

Europos šalims, kurios yra NATO narės, gali prireikti daugiau nei dešimtmečio, kad išvystytų savo gynybinius pajėgumus, mano „Bloomberg Intelligence“ analitikai. Ekspertų skaičiavimais, regiono šalių saugumui sustiprinti gali prireikti nuo 340 iki 720 mlrd. dolerių.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen kovo pradžioje paskelbė planą perginkluoti Europą, kuriam iš viso bus skirta 800 mlrd. eurų (pernai ES šalys gynybai išleido 326 mlrd. eurų). Dėl to valstybės narės tikisi padidinti metines karines išlaidas 1,5% iki maždaug 3,5% BVP.

„Bloomberg Intelligence“ ataskaitoje teigiama, kad Europos gynybos pramonė greičiausiai nesugebės pasiekti visų tikslų, numatytų ginklavimosi strategijoje. Analitikų teigimu, planams stiprinti gynybos pajėgumus neigiamos įtakos turės esamas tiekimo vėlavimas, taip pat specialistų trūkumas.

Raginimas stiprinti Europos gynybos pajėgumus nuskambėjo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė ketinantis mažinti JAV įsipareigojimus Europos saugumui. Jis ne kartą kritikavo Europos NATO sąjungininkes už tai, kad jos atsisako didinti išlaidas gynybai iki 5 proc.

JAV parama Europos saugumui yra tokia reikšminga, kad be jos žemyno gynybiniai pajėgumai „gali susiūbuoti“ vos per kelias savaites, anksčiau rašė „Bloomberg“.

Laikraštis „The Economist“ taip pat rašė, kad Europos karinis-pramoninis kompleksas neauga pakankamai sparčiai, kad galėtų užpildyti pagrindines spragas po to, kai JAV parama bus nutraukta.

Pasak „Bloomberg“, Europos prioritetų pasikeitimas, nukreiptas į gynybos pramonės perginklavimą ir kūrimą, „nustebino Europos bankus“. Europos finansų įstaigos, kurios daugiausia dėmesio skiria ESG kriterijams, yra įpratusios gynybos bendroves laikyti „reputacine našta“, teigė agentūra.