infa.lt

Ūkininkai į vandens čiurkšlę atsako mėšlo čiurkšle | Yuotube vaizdo įrašo kadras

ES pakeis rusiškas trąšas produktais, gautais perdirbant „vietinį“ mėšlą, kad sumažintų Maskvos pajamas, rašo „Financial Times“ leidinys. Be to, Europa tikisi sumažinti dujų tiekimą iš Rusijos dėka biodujų, kurios taip pat gaminamos iš mėšlo ir maisto atliekų.

Tikimasi, kad Europos Komisija pritars platesniam „Renure“ – mėšlo pagrindu pagaminto produkto, skirto sumažinti išlaidas ir pagerinti žemės ūkio efektyvumą – naudojimui.

ES nori bent dalį iš Rusijos importuojamų trąšų pakeisti produktais iš „vietinio“ mėšlo ir gyvūnų šlapimo, kad sumažintų Maskvos ir jos karo mašinos pajamas.

Už žemės ūkį atsakingas Europos Komisijos narys Kristofas Hansenas (Christoph Hansen) žurnalistams sakė, kad mėšlo pagrindu pagamintos trąšos gali sumažinti priklausomybę nuo importuojamų cheminių trąšų, be to, jos yra pigesnės už dirbtines analogiškas trąšas, kurioms pagaminti reikia daug energijos.

„Gyvulininkystės sektorius gali prisidėti prie uždaro ciklo ekonomikos, kuriai nereikia išorinio tiekimo ir kuri nepriklauso nuo energijos kainų šuolių, priešingai nei, pavyzdžiui, dujų sektorius“, – sakė jis. – Turime įžvelgti ir iššūkius, ir galimybes.

Mėšlas ir maisto atliekos taip pat gali būti naudojami biodujoms – alternatyviam energijos šaltiniui – gaminti. Tuo tarpu ES nori ilgainiui nutraukti visą dujų tiekimą iš Rusijos, kuri kadaise buvo didžiausia dujų tiekėja.

Europos trąšų gamintojai tvirtina, kad Rusija iš tikrųjų ir toliau eksportuoja dujas trąšų gamybos sąskaita. Dideli dujų kiekiai reikalingi cheminėse trąšose naudojamam amoniakui gaminti.

Tuo tarpu didelė dujų kaina jau pakenkė vietinių trąšų gamintojų konkurencingumui ir pakenkė užimtumui.

Praėjusį mėnesį Europos Komisija pasiūlė įvesti muitus rusiškų trąšų importui. Tačiau kai kurios valstybės nenori jiems pritarti, nes ūkininkams tektų permokėti už alternatyvų tiekimą.

Rusija yra užėmusi 30% ES importuojamų trąšų rinkos (palyginimui, 2022 m. pabaigoje jos dalis sudarė tik 17 %). Kiti pagrindiniai tiekėjai yra Marokas ir Egiptas.

Eurostato duomenimis, 2024 m. Europos ūkininkai iš Rusijos pirks 5,7 mln. tonų trąšų už 1,9 mlrd. eurų.

„Renure“ (sutrumpintas ‚iš mėšlo išgauto azoto‘ pavadinimas) naudojimas sumažintų trąšų išlaidas gyvulininkystės regionuose beveik 5%, teigiama Olandijos ir Belgijos mokslininkų tyrime, kurį žurnale ‚Resources, Conservation and Recycling‘ paskelbė mokslo leidykla ‚Elsevier‘.

Šiuo metu Briuselis riboja mėšlo, kuriuo galima tręšti laukus, kiekį, nes padidėjęs azoto kiekis patenka į vandens kelius. Tai savo ruožtu skatina dumblių ir invazinių augalų rūšių augimą, kurie išstumia kitą augaliją, o kartu ir ja besimaitinančius gyvūnus.

Nyderlandai, maža šalis, kurioje intensyviai vystoma gyvulininkystė, dėl teisminių ginčų buvo priversti sumažinti mėšlo naudojimą.

Pasiūlymai skersti gyvulius ir priverstinai išpirkti ūkius išprovokavo ūkininkų protestus, kurie persimetė į likusią Europą 2022 m. prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje.

Ūkininkai traktoriais iš viso žemyno ne kartą šturmavo Briuselį, apipildami mėšlu policiją ir ES administracinius pastatus.

Tikimasi, kad šiemet, Nyderlandų vyriausybei darant didelį spaudimą, Komisija patvirtins „Renure“, kuris apdorojamas siekiant sumažinti azoto kiekį, naudojimą.

Trečiadienį paskelbtame Europos Komisijos žemės ūkio perspektyvos dokumente tai pristatoma kaip „abiem pusėms naudinga“ aplinkai ir klimatui „naudojant mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias trąšas ir tinkamai apdorotas maistines medžiagas, pvz., renure ir digestatą (kietosios skaidymo proceso liekanos su sumažintu biologiškai skaidžių medžiagų kiekiu.)“.

Už aplinką atsakinga Europos Komisijos narė Džesika Rusval (Jessica Ruswall), atsakinga už nitratų direktyvos, kuria ribojamas azoto išmetimas, reformą, laikraščiui „The Financial Times“ sakė: „Efektyvesnis trąšų naudojimas bus labai svarbus ir užtikrins, kad žemės ūkis būtų atsparus ateičiai, nes bus užtikrintos vienodos sąlygos.

Dirbu su valstybėmis narėmis, siekdama suformuoti daugumą, kad būtų subalansuotas Renure naudojimas, ir keičiamės nuomonėmis su šalimis ir asmenimis, suinteresuotais kovoti su tarša.“

Žemės ūkis išmeta daugiau kaip 10% visų ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų – daugiausia dėl karvių ir kitų ūkinių gyvūnų, kurie ryja ir išskiria dujas, išmetamo metano ir azoto oksido, susidarančio naudojant natūralias ir dirbtines trąšas.

Iki 2030 m. žemės ūkyje išmetamų teršalų kiekis turi būti sumažintas 40%, palyginti su 2005 m. lygiu, kad būtų pasiekti ES tikslai, tačiau Europos aplinkos agentūra apskaičiavo, kad jis bus sumažintas tik 7 proc.

Kai kuriose šalyse, ypač Airijoje ir Bulgarijoje, išmetamų teršalų kiekis yra dar didesnis nei 2005 m. Buvusi Airijos vyriausybė diskutavo apie karvių skerdimą, o Danija apmokestino galvijų augintojus.

Tačiau Hansenas mano, kad savanoriškos paskatos yra geriau nei griežti išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai. Pavyzdžiui, karvių racioną galima pakeisti taip, kad sumažėtų metano išmetimas (Vietoj žolės duodant, pvz  – ką? – infa.lt replika)

Jis taip pat pabrėžė, kad ES gyvulių skaičius kasmet mažėja maždaug 1 proc. „Tiesą sakant, manau, kad procentinės dalies mažinimas kiekvienai šaliai atskirai nėra tinkamas būdas“, – sakė jis.

„Be to, esame atsakingi prieš trečiąsias šalis ir toliau maitinti pasaulį. Taigi, mano nuomone, ūkininkai yra ne problemos, o sprendimo dalis“, – pridūrė Hansenas.

„Žaliųjų“ organizacijos suskubo kritikuoti šiuos planus. Pasaulio laukinės gamtos fondas teigė, kad Komisija neketina mažinti pesticidų ir cheminių trąšų naudojimo. Komitetas pavadino tai nerimą keliančiu žingsniu, atsižvelgdamas į blogėjančią vandens kokybę ir riziką sveikatai, kurią kelia žemės ūkio veikla ir azoto tarša.

„Jei Bendrojoje žemės ūkio politikoje bus mažiau sąlygų ir daugiau paskatų išlaikyti aplinkosaugos standartus, šios paskatos turės būti labai gerai apgalvotos“, – padarė išvadą fondas.

infa.lt: Kai matome, kad žemės ūkis pateikiamas, kaip problema – galime suprasti kokie neadekvatūs politikai sėdi užėmę postus ES. Vietoj kokybiško maisto jie mums bando kišti vabzdžių miltus ir kitokį „pažangų maistą“, įskaitant dirbtinę „mėsą“ bei kitus „žaliųjų išradimus“.

Tačiau Žemės norma yra normalumas, o ne „ideologinės vertybės“, kurių, šiandien matome, sėkmingai atsikratoma JAV politikoje. Netrukus tai ateis ir pas mus.