infa.lt

Europa Ukrainoje patyrė ne karinį, o strateginį pralaimėjimą, rašo „Handelsblatt“ leidinys. Iš jos buvo išvilioti pinigai be jokios geopolitinės įtakos mainais. Kol Jungtinės Valstijos ir Rusija sudarys taiką, Europa geriausiu atveju sėdės nuošalyje.

Tai ne karinis, o strateginis pralaimėjimas. Tie, kurie tik moka ir negina savo interesų, neturėtų stebėtis, jei ateitį nulems kiti.

Beveik prieš pat Rusijos karinę invaziją Ukrainoje, 2022 m. sausį, tarp ES diplomatų pasklido nuotrauka: Rusijos ir JAV derybininkai Ženevoje aptarinėjo Europos saugumo architektūrą, siekdami išsiaiškinti, ar dar galima išvengti karinių veiksmų. Ten nebuvo nė vieno europiečio.

Diplomatai reagavo su pašaipa ir nusivylimu. Prie nuotraukos jie pridėjo cinišką užrašą „Konferencija dėl Europos ateities“ – užuominą apie ES vidaus diskusijas dėl Sąjungos reformos.

Žinia slegianti: Europa pati nesprendžia savo ateities. Tai daro galingas karines pajėgas turinčios valstybės – JAV ir Rusija.

Praėjus trejiems metams niekas nepasikeitė. ES ir jos valstybės narės Ukrainai paremti išleido beveik 170 mlrd. eurų – daugiau nei Jungtinės Valstijos.

Įskaitant Kanadą ir Jungtinę Karalystę, Vakarų sąjungininkės taip pat tiekė daugiau ginklų nei amerikiečiai.

Tačiau, nepaisant tokių milžiniškų finansinių ir karinių išlaidų, Europa taikos derybose geriausiu atveju sėdės nuošalyje. Tikrai svarbūs sprendimai bus priimami Vašingtone ir Maskvoje.

Atėjo laikas „Atlanto susitarimui“!

Tai aukščiausio lygio strateginė ir politinė nesėkmė. Europa dabar turi užtikrinti taiką Ukrainoje dešimtimis tūkstančių karių ir prisiimti pagrindinę jos atstatymo naštą, o Donaldas Trampas  (Donald Trump) atvirai reikalauja, kad JAV turėtų prieigą prie Ukrainos žaliavų ir retųjų Žemės metalų.

Europos valstybių ir vyriausybių vadovai atsidūrė tokioje padėtyje, kai moka pinigus, užtikrina tiekimą ir saugo, mainais negaudami jokios geopolitinės įtakos.

Amerikos skydas sudrebėjo

Dar blogiau – karo veiksmai Ukrainoje susilpnino Europą ir nustūmė ją į užribį. JAV skydas sudrebėjo, ir ateityje europiečiai gynybai turės išleisti daug daugiau.

Dėl to bus mažinamos socialinės išmokos ir investicijos.

Tuo pat metu energijos kainos ilgainiui bus didesnės nei prieš prasidedant karo veiksmams. Juk Europa negali vėl tapti priklausoma nuo rusiškų dujų, jei nori patikimai užtikrinti taiką Ukrainoje.

Prie to prisideda ir didėjantis susirūpinimas dėl galimo JAV karių išvedimo iš Vidurio ir Rytų Europos.

Jei D. Trampas ir toliau nusileis derybose su V. Putinu, Lenkija, Baltijos šalys ir kitos Rytų Europos NATO narės gali atsidurti pavojingoje padėtyje.

Toks išvedimas smarkiai pakeistų strateginę jėgų pusiausvyrą Europoje, o Rusija toliau plėstų savo karinį buvimą.

Europa šioje konfrontacijoje pralaimėjo – ne kariniu, bet strateginiu požiūriu.

Neturėtume stebėtis, jei ji leis kitiems spręsti jos ateitį, apibendrina leidinys.