infa.lt

Džeimsas Deividas Vensas Miuncheno saugumo konferencijoje
Vaizdo įrašo kadras

Pasaulio reakcija į vakar Miuncheno saugumo konferencijoje pasakytą JAV viceprezidento, Džeimso Deivido Venso kalbą, – buvo nevienareikšmė. Norintys permainų žiniasklaidos  leidiniai ją sutiko su džiaugsmu, kaip gaivaus oro gūsį, o gaunantys finansavimą iš vyriausybių – papylė kritikos ir sumenkino.

Tačiau, kadangi infa.lt siekia kuo plačiau apimti vykstančius informaciniame lauke paradigminius pasikeitimus, turime žinoti ką kalba visos pusės, kad suprastume kas iš tiesų vyksta. Toliau kairiosios pakraipos britų leidinio „The Guradian“ interpretacija apie JAV viceprezidento kalbą. Tiesiog sulyginkite tai, ką skaitote čia su tuo, ką iš tiesų kalbėjo Džeimsas D. Vensas. (Pilna jo kalba)

JAV viceprezidentas Džeimsas Deividas Vensas (James David Vance) pradėjo brutalų ideologinį puolimą prieš Europą, kaltindamas jos lyderius žodžio laisvės slopinimu, nesugebėjimu sustabdyti nelegalios migracijos ir baime prieš tikruosius rinkėjų įsitikinimus, interpretuoja D.Venso pasisakymą britų „The Guardian“ leidinys.

Penktadienį sakydamas karčią kalbą, kurioje atvirai suabejojo, ar dabartinės Europos vertybės pateisina JAV gynybą, jis piešė žiniasklaidos cenzūros, atšauktų rinkimų ir politinio korektiškumo užkrėstos Europos politikos paveikslą.

Teigdamas, kad tikrąją grėsmę Europai kelia ne išorės veikėjai, tokie kaip Rusija ar Kinija, o pačios Europos vidinis atsitraukimas nuo kai kurių „svarbiausių vertybių“, jis ne kartą suabejojo, ar JAV ir Europa turi bendrą darbotvarkę. „Man nerimą kelia grėsmė iš vidaus“, – sakė Deividas D. Vensas.

Buvo tikimasi, kad kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje viceprezidentas palies itin svarbų klausimą dėl karo Ukrainoje ir Vašingtono bei Europos saugumo skirtumų. Vietoj to jis plačiai juos apėjo ir išsakė paskaitą apie tai, kad, jo teigimu, žemynas nesugeba įsiklausyti į „populistinius“ rinkėjų nuogąstavimus.

Vensas kalbėjo apie Donaldo Trampo (Donald Trump) perrinkimą: „Mieste atsirado naujas šerifas“. Jis sakė: „Demokratija neišgyvens, jei jos žmonių rūpesčiai bus laikomi negaliojančiais ar, dar blogiau, nevertais dėmesio.“

Šios aštrios ir konfrontacinės pastabos konferencijoje buvo sutiktos kaip šokiruojančios, vėliau jas pasmerkė ES ir Vokietija, o Rusijos valstybinė televizija jas pagyrė. Jos reiškia, kad transatlantinė praraja gilėja ne tik dėl skirtingo požiūrio į Rusiją, bet ir dėl dar gilesnio visuomenės susipriešinimo dėl vertybių ir demokratijos pobūdžio.

JAV viceprezidentas Miuncheno konferencijoje pasakė amžiaus kalbą Europos lyderiams

Vensas sakė: „Jeigu jūs bijote rinkėjų balsų, nuomonių ir sąžinės, kuriais vadovaujasi jūsų pačių žmonės… Jeigu jūs bėgate bijodami savo pačių rinkėjų, Amerika nieko negali padaryti dėl jūsų, ir jūs taip pat nieko negalite padaryti dėl Amerikos žmonių“.

Kaltindamas Europos politikus ir Miuncheno saugumo konferencijos organizatorius, kad jie atsisako spręsti tokius klausimus kaip migracija, jis paragino sukrėstą ir daugmaž tylią Miuncheno salės auditoriją suvokti, kad jie neturėtų pašalinti populistinėms partijoms atstovaujančių politikų.

Vokietijoje jau seniai egzistuoja užkarda, neleidžianti pagrindinėms partijoms bendrauti su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) dėl jos nacistinės kilmės. Tačiau Deividas D. Vensas sakė, kad tokioms kliūtims vietos nėra.

„Žmonės, atmetantys rinkėjų susirūpinimą, uždarantys jų žiniasklaidą, nieko neapsaugo. Tai patikimiausias būdas sunaikinti demokratiją“.

Jis apibūdino „senus įsišaknijusius interesus, kurie slepiasi po bjauriais sovietinių laikų žodžiais, tokiais kaip dezinformacija ir klaidinga informacija“, siekdami įvesti cenzūrą.

Daugelis salėje suskubo pasakyti, kad Vensas vis dar atsisakė pripažinti, jog Donaldas Trampas 2020 m. pralaimėjo JAV prezidento rinkimus, o dėl šio atsisakymo galiausiai prezidento šalininkų minia užpuolė JAV Kapitolijų.

Deividas D. Vensas atsakė: „Ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne, ne: „Tačiau kai matome, kaip Europos teismai atšaukia rinkimus, o aukšto rango pareigūnai grasina atšaukti kitus rinkimus, turėtume savęs paklausti, ar laikomės pakankamai aukštų standartų.

Jis teigė, kad uždrausti populistinėms partijoms atstovaujančius politikus buvo neteisinga. „Neprivalome sutikti su viskuo arba su dalimi to, ką žmonės sako, bet kai politiniai lyderiai atstovauja svarbiai rinkėjų grupei, privalome įsiklausyti.“

Į jo išpuolį prieš pagrindinius Europos politikus griežtai reagavo Vokietijos ir ES pareigūnai. Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius sakė, kad negali palikti kalbos be komentarų.

„Jei teisingai jį supratau, jis lygina sąlygas kai kuriose Europos dalyse su sąlygomis autoritariniuose režimuose“, – sakė B. Pistorius. „Tai nepriimtina ir tai nėra ta Europa ir ta demokratija, kurioje aš gyvenu ir kurioje šiuo metu dalyvauju rinkimų kampanijoje.“

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas sakė, kad sąjungininkai turėtų sutelkti dėmesį į didesnes grėsmes, tokias kaip Rusijos agresija prieš Ukrainą. „Klausantis tos kalbos, jie bando su mumis susipykti, o mes nenorime susipykti su savo draugais“, – Miunchene vykusiame renginyje sakė K. Kallas.

Vėliau Kallas pakvietė ES užsienio reikalų ministrus susitikti sekmadienį aptarti Ukrainos – ir santykių su D. Trampo administracija klausimų. „Susitikimo tikslas bus pasidalyti informacija ir įvertinti naujausius kontaktus su Jungtinių Valstijų administracijos atstovais ir su Ukraina Miuncheno saugumo konferencijoje“, – sakoma kvietime į susitikimą, su kuriuo susipažino „Reuters“.

Kalba sulaukė plojimų Rusijos valstybinėje televizijoje, kur korespondentė Asja Jemeljanova laidoje „Rossija 1“ sakė: „Buvo labai malonu girdėti labai stiprią Vance’o kalbą. Tai buvo vieša kankynė (ES isteblišmentui), kitaip to pavadinti negaliu“.

Likus kelioms dienoms iki rinkimų, Džeimsas Deividas Vensas pasakė pastabas, kurios pradžiugins Vokietijos dešiniuosius: „Iš visų neatidėliotinų iššūkių, su kuriais susiduria čia atstovaujamos tautos, manau, kad nėra nieko svarbiau už masinę migraciją.

Jo kalba nuskambėjo kitą dieną po to, kai Miunchene buvo suimtas 24 metų afganistanietis, įvykdęs išpuolį, per kurį buvo sužaloti (kiek iš jų žuvo – nerašoma) 36 žmonės. Vensas pasinaudojo šiuo atveju, kad sustiprintų savo akcentą.

„Kiek kartų turime patirti tokias siaubingas nesėkmes, kad pakeistume kursą ir pasuktume mūsų bendrą civilizaciją nauja kryptimi?“ – klausė jis.

Jis teigė, kad „Didžiojoje Britanijoje ir visoje Europoje žodžio laisvė, bijau, traukiasi“. Jis išvardijo daugybę atvejų, kurie, jo teigimu, tai įrodo, ir pasipiktino Rumunija, atšaukusia prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus, ir Švedija, suėmusia vyrą už tai, kad šis viešai sudegino Koraną.

Didžioji Britanija buvo išskalbta už tai, kad suėmė vyrą, besimeldžiantį šalia abortų klinikos.

Bandydamas sumenkinti Maskvos vaidmenį stiprėjant dešiniųjų pozicijai, jis sakė, kad neteisinga, jog Rusija pirko socialinę žiniasklaidą, siekdama daryti įtaką Europos rinkimams, tačiau „jei tavo demokratiją gali sunaikinti keli šimtai tūkstančių dolerių skaitmeninės žiniasklaidos reklamoje iš užsienio šalies, ji iš pat pradžių nebuvo labai stipri“.

Prieš Venso kalbą Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris apkaltino D. Trampą ir technologijų baronus, kad jie nori sunaikinti demokratiją. Jis sakė: „Akivaizdu, kad naujoji Amerikos administracija laikosi pasaulėžiūros, kuri labai skiriasi nuo mūsų pasaulėžiūros.

Tokią, kuri nepaiso nustatytų taisyklių, partnerystės ar per ilgą laiką susiklosčiusio pasitikėjimo. Tačiau esu įsitikinęs, kad tarptautinė bendruomenė nėra suinteresuota, kad ši pasaulėžiūra taptų dominuojančia paradigma.“