infa.lt

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte
Foto: Johanna Geron/File Photo, Reuters

NATO narės neatsižvelgs į išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) raginimą padidinti išlaidas gynybai iki 5% šalies BVP.

Vis dėlto, Aljanso narės sutinka kažkiek didinti išlaidas gynybai, grėsmes savo saugumui siedamos su Rusija, pranešė „Reuters“.

Kai kurie pareigūnai teigia, kad Donaldas Trampas sąmoningai išpūtė 5% ribą ir, kad derybų metu išrinktasis prezidentas sumažins reikalavimus iki 3 proc.

„Net jei Europos ekonomika toliau augtų neįprastu tempu, daugiau nei 10% realaus BVP 2024 m., jai vis tiek reikės dar dešimties metų, kad pasiektų bent 3% BVP išlaidas gynybai“, – agentūra citavo Tarptautinio strateginių studijų instituto ekspertą.

Šiuo metu nė viena NATO šalis, įskaitant Jungtines Valstijas, nėra priartėjusi prie šio rodiklio. Lenkija gynybai skiria 4,12% nuo BVP ir tai yra didžiausias rodiklis tarp aljanso šalių.

Po jos eina Estija, kuri gynybai skiria 3,43% BVP. Pirmąjį trejetuką užbaigia Jungtinės Valstijos, skiriančios 3,38 proc.

Apskaičiuota, kad vidutinės NATO valstybių narių išlaidos gynybai sudaro 2,71% BVP.

Kai kurie tikisi, kad 32 NATO narės po ilgų ginčų susitars dėl maždaug 3% BVP tikslo. Tačiau net ir tai daugeliui jų būtų didelis iššūkis, nes dabar, praėjus dešimtmečiui po to, kai buvo nustatytas 2% tikslas, jos vos jį pasiekia arba net nepasiekia.

Per savo pirmąją prezidento kadenciją (2017-2021 m.) D. Trumpas kritikavo kai kurias NATO šalis dėl to, kad jos nesiekia gynybos išlaidų tikslų.

2024 m. gruodį D. Trampas pareiškė, kad ketina reikalauti padidinti išlaidas iki 5% nuo BVP arba tik iki 3,5% nuo BVP, tačiau tam tikromis sąlygomis.