infa.lt

nuotr. REUTERS

Europos šalys aptaria galimo taikos palaikymo misijos siuntimo į Ukrainą detales, jei būtų sudarytos paliaubos, cituoja „Reuters“ agentūra ES pareigūnus ir diplomatus. -https://www.reuters.com/world/europe/europeans-grapple-over-security-force-post-war-ukraine-2024-12-18/

Agentūros šaltinių ir analitikų teigimu, tokios misijos dalyvių skaičius galėtų svyruoti nuo 40 000 iki 100 000 žmonių.

Per derybas su Prancūzijos ir Ukrainos prezidentais Emmanueliu Macronu ir Volodymyru Zelenskiu išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atmetė galimybę, kad JAV kariai dalyvaus paliaubų sargyboje, pranešė „Reuters“.

Atsižvelgdamas į tai, E. Macronas inicijavo kontaktus šiuo klausimu su savo kolegomis iš Europos, tačiau jau ankstyvuoju derybų etapu išryškėjo nesutarimai.

Pasak „Reuters“ pašnekovų, taip pat kyla diskusijų dėl galimybės tęsti diskusijas dabartinėmis aplinkybėmis, kai susitarimas dėl paliaubų dar nepasiektas. Šaltiniai tarp Europos pareigūnų jau įvardijo šalis, kurių kariuomenė sudarys misijos pagrindą: Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.

Neįvardytas Ukrainos pareigūnas sakė, kad taikos palaikymo misiją arba „atgrasomąsias pajėgas“ galėtų suformuoti penkių-aštuonių šalių koalicija. Kol kas neaišku, kieno globoje misija būtų dislokuota.

Pavyzdžiui, Italija mano, kad taikdariai turėtų dirbti kontroliuojami JT. Tačiau „Reuters“ pašnekovai mano, kad tai lemtų „per didelę Rusijos, nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, įtaką“.

Agentūra pažymi, kad kol kas nesusitarta ir dėl galimų veiksmų zonoje, kurioje teoriškai būtų dislokuotos Europos pajėgos, taisyklių.

infa.lt: Įdomiausia dalis čia tas, kad pati Rusija jau pareiškė, jog su tuo nesutiks. Galima daryti prielaidą, kad tokiu atveju ES taikdariai taptų taikiniais.