infa.lt

Europos Sąjunga vertina teisines ir finansines Rusijos centrinio banko turto konfiskavimo pasekmes, pranešė „Bloomberg“ šaltiniai. Teigiama, kad tokios valstybės, kaip Baltijos šalys ar Švedija, sieks „kūrybiškų būdų“ panaudoti Rusijos pinigus.

ES diplomatinė tarnyba ir kai kurios šalys analizuoja, ar prireiks teismo sprendimų, kurie teisiškai pagrįstų turto konfiskavimą.

Vertinama, kaip šis sprendimas paveiks eurą ir trečiųjų šalių turto išvedimą iš ES.

Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, šį klausimą ES užsienio reikalų ministrai aptarė pirmadienį Briuselyje vykusiame posėdyje.

Ši tema gali būti dar kartą iškelta ketvirtadienį, gruodžio 19 d., Briuselyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.

Agentūros šaltiniai teigė, kad tokios šalys kaip Vokietija, Belgija ir Liuksemburgas tebėra „labai susirūpinusios“ dėl konfiskavimo idėjos.

Vakarų šalys įšaldė apie 300 mlrd. dolerių vertės turtą po to, kai prasidėjo Rusijos kariuomenės invazija į Ukrainą.

2024 m. liepos mėnesį G7 šalys susitarė suteikti Ukrainai paskolą, užtikrintą pelnu iš Rusijos įšaldyto turto.

Valerie Urben, „Euroclear“ depozitoriumo, kuriame laikoma didžioji dalis Rusijos įšaldytų lėšų, vadovė, sakė, kad turto konfiskavimas sukeltų abejonių dėl ES finansų sistemos patikimumo.

Tuo pat metu naujoji Europos diplomatijos vadovė, Kaja Kallas, pasisako už Rusijos lėšų nusavinimą Ukrainos naudai.