infa.lt

Interneto sistema IRIS² vyriausybėms, šnipams, kariškiams ir atokiems regionams bus tiekiamas šifruotas didelės spartos plačiajuostis internetas.

Pirmadienį Europos Komisija pasirašė sutartis dėl kelių milijardų eurų vertės kibernetinio saugumo palydovų tinklo kūrimo, praneša „Politico“ leidinys

IRIS² pavadinta ryšių sistema transliuos šifruotą didelės spartos plačiajuostį internetą vyriausybėms, šnipams, kariškiams, atokiems regionams, kuriuose antžeminės paslaugos neteikiamos, ir net gigabaitus vartojantiems vartotojams.

Tačiau Europos Sąjungos projektas vėluoja ir viršija išlaidas, „Starlink“ dominuojant mega spiečių sektoriuje, o konkurentai, tokie kaip „Amazon“ projektas „Kuiper“ ir Kinijos interneto žemoje Žemės orbitoje projektai, vis labiau įsibėgėja.

Pagrindinė priežastis – ES nerimas dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo „Starlink“ ir nepastovaus E. Musko – šis pavojus išryškėjo per karą Ukrainoje, kai „SpaceX“ sistema, kaip pranešama, užblokavo Ukrainos prieigą per svarbų kontrpuolimą.

„Negalime sau leisti būti pernelyg priklausomi“, – prieš pasirašydamas sutartis sakė už kosmosą atsakingas bloko Komisijos narys, lietuvis Andrius Kubilius.

Projekto, kurio numatoma vertė 10,6 mlrd. eurų, kibirkštis aiški, tačiau šiek tiek pavėluota.

Anksčiau Komisija buvo pažadėjusi, kad IRIS², kuris reiškia „Atsparumo, tarpusavio ryšio ir saugumo infrastruktūra per palydovą“, pradės veikti šiais metais. Dabar planai nusitęsė iki 2031 m., pirmadienį pranešė ES pareigūnai.

Ateityje palydovuose taip pat turėtų būti įrengti optiniai stebėjimo jutikliai ir deorbitavimo sistemos, kad pirmosios kartos palydovus būtų galima grąžinti į Žemę, kai jie baigs veikti.

IRIS² taip pat leis užtikrinti saugų karinį ryšį, atkartojant „SpaceX“ kuriamą „Starshield“ sistemą Jungtinių Valstijų kariuomenei.

Trys „SpaceRise“ konsorciumo bendrovės SES, „Eutelsat“ ir „Hispasat“ sumokės 4,1 mlrd. eurų, o mainais 12 metų eksploatuos ir diegs sistemas komerciniais tikslais. ES prisidės 6 mlrd. eurų, ir tam reikės papildomų lėšų iš kitų dviejų ilgalaikių biudžetų, o Europos kosmoso agentūra sumokės 550 mln. eurų.

Siekiama, kad Europa pasinaudodama šiuo projektu taptų mažiau priklausoma nuo „SpaceX“ ir padidintų silpnėjantį bloko konkurencingumą.

„Europai labai svarbu turėti suverenių pajėgumų, o „Starlink“ to niekada nepadarys“, – sakė ‚Eutelsat‘ generalinė direktorė Eva Berneke. Ji pridūrė, kad investicijos padės sukurti „gyvybingą ir konkurencingą“ pažangių kosmoso technologijų tiekėjų tinklą Europoje.

Kritikai tvirtina, kad IRIS² yra ne daugiau nei pramonės subsidijų programa, pagal kurią sunkumų patiriančioms „Airbus“ ir „Thales“ kosmoso bendrovėms sudaromos sultingos sutartys.

Jie taip pat teigia, kad SES, „Eutelsat“ ir „Hispasat“ galės sustiprinti savo privačius palydovų spiečius ir tuo pat metu sudaryti sutartis dėl Europos raketos „Ariane 6“ paleidimo.

Ankstesnės bloko kosmoso programos, tokios kaip GPS alternatyva „Galileo“ ir Žemės stebėjimo sistema „Copernicus“, taip pat susilaukė panašios kritikos, tačiau šiuo metu jos laikomos geriausios pasaulyje kosmoso infrastruktūros pavyzdžiu.

IRIS² turės 264 palydovus žemoje Žemės orbitoje, taip pat papildomus erdvėlaivius ir iš esamų komercinių ir vyriausybinių palydovų aukštesnėse orbitose surinktus pajėgumus.

Į šias skirtingas orbitas patalpinus tarpusavyje susietus palydovus, spiečius galės saugiai ir greitai palaikyti ryšį ir išlikti nuolat prisijungęs, nereikės tūkstančių palydovų, kokius naudoja „Starlink“. Taip pat bus sukurtas papildomas žemoje Žemės orbitoje esantis sluoksnis, kuriame bus teikiamos papildomos paslaugos.

Palydovų paleidimas turėtų prasidėti 2029 m., o 13 misijų turėtų būti vykdomos iš Europos sunkiosios raketos „Ariane 6“, sakė vienas su programa susijęs pareigūnas ir pridūrė, kad „keturios ar penkios šalys“ jau pareiškė, kad į IRIS² perkels savo nenaudojamus pajėgumus iš daugiausia geostacionariųjų palydovų.

Projektas sulaukė Vokietijos, kuri prieštaravo dėl išlaidų, kritikos. Tačiau jo rėmėjai teigia, kad dalį IRIS² sukurs startuoliai – maždaug 10 vietų sumažintoje orbitos juostoje bus skirta palydovams, kuriuos paleis privačios raketų bendrovės.

Nors vartotojai jau gali įsigyti „Starlink“ pradinį rinkinį už mažiau nei 400 eurų, Europos bendrovės savo firmines paslaugas siūlys tik 2030-aisiais. Geriausiu atveju.

Tinklo tikslas – užtikrinti bendrą aprėptį Europoje, „SpaceRise“ operatoriai tikisi, kad IRIS² bus naudojamas komercinėms paslaugoms papildyti.

„Tai ne tik strateginis, bet ir politinis projektas“, – sakė Liuksemburge įsikūrusios SES generalinis direktorius Adelis al-Salehas.