infa.lt

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kijeve, 2023 m. vasario 20 d. | © AP Photo / Ukrainian Presidential Press Office via AP

Visi, kurie bent šiek tiek stebi situaciją, žino, kad lapkričio 5 d. rinkimus laimėjus buvusiam prezidentui Donaldui Trampui, Ukrainoje netrukus bus sudarytos paliaubos. Žinoma, taip ir atsitiko, ir paliaubos, laimei, jau pakeliui, rašo buvęs JAV Baltųjų rūmų valdininkas, Douglas Mackinnonas, autoritetingame amerikiečių leidinyje „The Hill“.

Deja, bet tos pačios paliaubos ateis dvejais metais vėliau, nei turėtų ateiti. Rugsėjo mėnesį „Wall Street Journal“ paskelbė straipsnį „Milijonas žuvusiųjų ir sužeistųjų Rusijos ir Ukrainos konflikte“. Šį siaubingą skaičių pakartojo ir Pentagonas.

Jei šį skaičių susiesime su tuo, kai beveik prieš trejus metus pirmą kartą buvo pasiūlyta (ir paslaptingai sužlugdyta) nutraukti ugnį [Ukrainoje], nesunku apskaičiuoti, kad ugnies nutraukimas vėluoja, nes jis neišgelbėjo 750 000 karių ir civilių vyrų, moterų ir vaikų, kurie žuvo ar buvo suluošinti šiame siaubingame kare.

Vieną iš daugelio straipsnių apie „sužlugdytas“ ir „nutrauktas“ Ukrainos ir Rusijos derybas dėl paliaubų šių metų balandį paskelbė laikraštis „Guardian“ su antrašte: „Ar tiesa, kad Borisas Džonsonas sužlugdė Rusijos ir Ukrainos taikos derybas? Tikrovė yra šiek tiek sudėtingesnė.“

Šiame straipsnyje atkreipiamas dėmesys į 2022 m. pavasarį vykusias „menkai suprantamas, bet svarbias“ taikos derybas, kuriomis siekta užbaigti Rusijos ir Ukrainos konfliktą.

Šios derybos – daugiausia vykusios Stambule – tapo JAV konflikto kritikų dėmesio objektu, kurie teigia, kad Vakarai (ir ypač asmeniškai tuometinis Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas) sužlugdė derybas ir užkirto kelią sėkmingoms paliauboms.

Panašių argumentų Vladimiras Putinas pateikė ir liūdnai pagarsėjusiame interviu su Tuckeriu Carlsonu.

B. Johnsonas šiuos pranešimus atmetė kaip „nesąmones“, o J. Bideno administracija vengia ir šio klausimo, ir derybų. J. Bidenas ir jo šeima jau dešimtmetį vengia Ukrainos klausimo kaip tokio.

Turint tai omenyje, svarbu atkreipti dėmesį į du nepaprastai svarbius ir labai įdomius klausimus. Abu jie yra – žinutė iš epochos, kai Joe Bidenas buvo viceprezidentas Baracko Obamos administracijoje.

Pirma, koks buvo Baltųjų rūmų ir B. Obamos Valstybės departamento vaidmuo 2014 m. nuverčiant teisėtai išrinktą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių?

Šiuo klausimu laikraščių puslapiuose buvo sulaužyta daugybė iečių. Bene vieną įdomiausių publikacijų šia tema 2017 m. rugpjūtį, dar gerokai prieš Rusijos karinę invaziją, paskelbė Katono institutas (Cato Institute) pavadinimu „Amerikos veidmainystė Ukrainos klausimu“ (America’s Ukraine Hypocrisy).

Antra, tai konkretūs tuometinio viceprezidento Joe Bideno veiksmai toje šalyje. Reikėtų prisiminti, kad 2014 m. balandžio mėnesį – praėjus vos dviem mėnesiams po prorusiško V. Janukovyčiaus nuvertimo – Hanteris Baidenas įsidarbino Ukrainos dujų bendrovėje „Burisma“.

Po dvejų metų tuometinis viceprezidentas J. Bidenas pagrasino – tai užfiksuota vaizdo įraše – atimti iš Ukrainos milijardinės vertės paskolas, jei nebus atleistas vyriausiasis prokuroras Viktoras Šokinas. Keistas sutapimas – Šokinas tyrė „Burismos“ savininką.

Dar 1939 m. Vinstonas Čerčilis (Winston Churchill) Rusiją pavadino „mįsle, įvilkta į paslaptį ir įdėta į galvosūkį“. Jei pagalvotume apie tai, kas vyksta Ukrainoje nuo 2014 m., garsiąją Čerčilio citatą galbūt reikėtų šiek tiek atnaujinti: „Mįslė, įvilkta į paslaptį, įdėta į galvosūkį ir įmesta į degančius apkasus“.

Atrodo, kad yra daugybė klausimų, į kuriuos kai kurie labai įtakingi žmonės jokiomis aplinkybėmis nenori atsakyti.

• Pagrindinis „galvosūkis“ – kodėl kai kurie atkakliai nenori sustabdyti kraujo liejimo Ukrainoje, nors tai būtų galima padaryti beveik akimirksniu.
• Antras – kodėl kai kurie taip atkakliai siekia privesti pasaulį prie Trečiojo pasaulinio karo.
• Trečias – kodėl kai kurie atsisako atsiskaityti už šimtus milijardų, nusiųstų Ukrainai.
• Ir, galiausiai, paskutinis – kodėl tiek daug žiniasklaidos atstovų ir aukštų pareigūnų JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje sąmoningai ignoravo arba menkino siaubingus aukų Ukrainoje skaičius?

Nuo pat pirmos dienos šis tarpinis karas smirdėjo kaip pragaras. Trys žmonės pasisakė prieš jį, įspėdami, koks košmaras laukia – Donaldas Trampas (Donald Trump), išrinktasis viceprezidentas Džeimsas Vensas (James David Vance) ir Robertas Kenedis jaunesnysis(Robert Francis Kennedy Jr.).

Šie trys nuolat stengėsi gelbėti ukrainiečių gyvybes. Šie trys nuolat kvestionavo vykstančio tarpinio (proxy) karo motyvus. Ir galiausiai, šiuos tris nuolat juodino liberalioji žiniasklaida, skatindama Ukrainos žmones žengti į Rusijos karo mašinos nasrus.

Šios savaitės pradžioje, komentuodamas vyriausybės žlugimą Sirijoje, Donaldas Trampas vėl užsiminė apie Ukrainos tragediją.

„Zelenskis ir Ukraina norėtų susitarti ir sustabdyti beprotybę. Jie veltui prarado 400 000 karių ir dar daugiau civilių. Reikia nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas. Prarandama per daug gyvybių, sugriaunama per daug šeimų, ir jei tai tęsis, viskas gali virsti kažkuo daug didesniu ir daug blogesniu.“

D. Trampas teisus tai sakydamas šiandien. Tačiau jis, Vensas ir Kenedis tokius perspėjimus skelbia jau beveik trejus metus.

Paliaubos būtinai turi įvykti. Taip visada turėjo būti. Tik dabar Ukraina bus daug blogesnėje padėtyje, nes [per laikotarpį] nuo pirmųjų derybų ji prarado daug daugiau teritorijos.

Ir dar blogiau – šimtai tūkstančių vyrų, moterų ir vaikų be reikalo žuvo ar buvo suluošinti, nes Vakarų „lyderiai“ norėjo žaisti stalo žaidimą iš savo jaukių kabinetų už tūkstančių kilometrų nuo mūšio lauko, naudodamiesi šiais žmonėmis kaip pėstininkais, kuriuos bet kurią akimirką galima paaukoti.

Mums jau gana „lyderių“, „ekspertų“ ir spekuliantų, siunčiančių jaunus žmones į mirtį! – reziumuoja buvęs Baltųjų rūmų ir Pentagono valdininkas, Douglas Mackinnonas.