infa.lt

paveikslėlis: razorrobotics.com

Daugelis mokslininkų prognozuoja niūrią dirbtinio intelekto eros ateitį, baimindamiesi, kad jis dominuos arba susilies su žmonėmis. Tačiau biologas Robertas Bruksas (Robert Brooks) siūlo į dirbtinį intelektą žiūrėti kaip į naują evoliucinį veiksnį, galintį pakeisti žmogaus prigimtį, rašo „Phys“ leidinys.

Žmonių sąveika su dirbtiniu intelektu primena mutualizmą – abipusiai naudingą bendradarbiavimą, kai technologijos palengvina mūsų gyvenimą, o mes prisidedame prie jų plėtros.

Tai gali turėti įtakos smegenų dydžiui, perkeliant pažinimo krūvį į prietaisus, ir pakeisti socialinį gyvenimą, didinant priklausomybę nuo „dirbtinio intymumo“.

Tačiau tam tikru momentu dirbtinio intelekto ir žmonių santykiai gali peraugti į parazitizmą.

Natūraliąją atranką, evoliucijos varomąją jėgą, lemia genetiniai skirtumai, turintys įtakos reprodukcinei sėkmei. Šie skirtumai atsiranda dėl sąveikos su aplinka, kitomis rūšimis ir savo rūšies nariais.

Pavyzdžiui, vilkai prijaukinti dėl to, kad buvo atrinkti mažiau agresyvūs individai, kurie geriau sugyveno su žmonėmis.

Sunku prognozuoti, kaip dirbtinis intelektas paveiks žmogaus evoliuciją, tačiau galime daryti prielaidą, kad jis taps nauju atrankos veiksniu, formuojančiu mūsų savybes ir vertybes.

Žmonių ir dirbtinio intelekto santykiai primena mutualizmą – simbiozės rūšį, kai abi rūšys gauna abipusę naudą. Kompiuteriai atlieka sudėtingus skaičiavimus ir taip palengvina žmogaus gyvenimą. O vystantis dirbtiniam intelektui ši tarpusavio priklausomybė tik didės.

Paplitus raštui ir kultūriniams mainams, žmogaus smegenys sumažėjo, nes dalis kognityvinio krūvio buvo perkelta į išorines laikmenas. Galbūt dirbtinis intelektas, paieškos sistemos ir socialinė žiniasklaida, kurioje saugoma informacija apie mūsų bendravimą, perims vis didesnę mūsų atminties dalį.

Dėl to mūsų smegenys taps dar mažesnės, nes mažės poreikis savarankiškai įsiminti informaciją. Tačiau, mažėjančios smegenys padarys gimdymą saugesnį ir neturės įtakos mūsų gebėjimui užsiimti intelektine veikla, nes reikiamą informaciją galėsime gauti naudodamiesi technologijomis.

Vis tik, abipusė nauda gali virsti parazitavimu. Iš pradžių naudingas organizmas gali tapti kenkėju, nes išnaudoja savo partnerį.

Socialinė žiniasklaida yra puikus šios transformacijos pavyzdys.

Iš pradžių sukurti socialiniams ryšiams palaikyti tinklai, vėliau virto priemone manipuliuoti naudotojų dėmesiu, atitraukti juos nuo realaus gyvenimo ir bendravimo.

Jei dirbtinis intelektas išmoks dar veiksmingiau valdyti naudotojų dėmesį, kurstydamas neigiamas emocijas ir skatindamas socialinį lyginimą, tai gali turėti įtakos žmogaus evoliucijai.

Optimistiniu atveju gebėjimas atsispirti manipuliacijoms ir išlaikyti emocinį atsparumą galėtų tapti nauju evoliuciniu pranašumu.

Žmonės yra socialinės būtybės. Kontaktai su kitais žmonėmis lėmė mūsų evoliuciją. Dabar dirbtinis intelektas skverbiasi į mūsų socialinį gyvenimą. Atsiranda „dirbtinis intymumas“ – technologijos, imituojančios žmonių socialinius ryšius, pavyzdžiui, draugystę ir romantiškus santykius.

Kadangi žmogaus evoliucija neparuošė mūsų bendravimui su mašinomis, nesąmoningai joms taikome tuos pačius socialinius modelius, kaip ir bendravimui su žmonėmis, ypač bendravimui tekstais, balsu ar vaizdo įrašais.

„Virtualus draugas“ neturi jausmų, bet naudotojai elgiasi su jais taip, tarsi jie juos turėtų. Dėl to žmonės gali tapti atsargesni bendraudami internetu. Arba, atvirkščiai, jie pripras bendrauti su mašinomis ir mažiau bendraus tarpusavyje.

Dirbtinis intelektas gali paskatinti mūsų genofondo pokyčius, kurie ilgainiui pakeis tokias žmogaus savybes kaip empatija, socialiniai įgūdžiai ir intelektas. Šie pokyčiai gali iš esmės pakeisti tai, ką mes suprantame kaip sąvoką „žmogus“.