infa.lt

Autoriaus paskelbta ekrano nuotrauka

Kartasi ateina tokia mintis, kad visuomenė krenta į bedugnę. Su ja krenta visi – vaikai, senoliai, moterys ir vyrai, kaip ąžuolai. Tie gal net pirmieji. Nors Dievas jiems davė aštrų protą, valią ir fizinę jėgą, kad tam galėtų pasipriešinti.

Individualiai išsigelbėti nepavyks. Kolektyvinei sąmonei individas nepajėgus atsispirti. Kai aplinkui viskas pūva, pūti pradeda net stipriausi. Bet aš vilties dar turiu. Ir vilties man suteikia du renginiai, kuriuos mūsų portalai visaip reklamavo ir bandė įpiršti droviems lietuvaičiams ir dar drovesnėms lietuvaitėms.

Renginiai vyko Vilniuje ir jų organizatoriai kaip įmanydami viliojo į juos, bet abu, daugiau mažiau patyrė fiasko. Na, nesiveržė lietuvaitės (mano pagarba joms už tai) į šiuos abejotinos reputacijos renginius.

Turėjau progą susipažinti su šių dviejų straipsnių, kurie skirti tik prenumeratoriams, medžiaga. Tegul tai bus mano nemokama reklama portalui. Gal kas susigundys ir užsisakys prenumeratą, o aš trumpai juos apžvelgsiu.

Kovido „pandemijos” laikotarpiu be kaukės, skiepo arba gydytojo pažymos buvo problemos išeiti iš namų, o čia kaip sakoma „guliai Vasia”. Renginyje, anot žurnalistės, „karaliavo nuogi kūnai”, „mačiau daug užpakalių”…

Kai iš kiekvieno lygintuvo mus gąsdina įvairiomis pandemijomis, virusais ir X ligomis, kaip galėjo vykti renginiai, kuriuose pasigauti hepatitą B, ŽIV ar chlamidiozę yra sudarytos visos sąlygos?

DELFI žurnalistė apsilankiusi viename iš renginių nieko neminėjo, kad renginio organizatoriai būtų reikalavę pažymų apie sveikatos būklę. Vos gimusius kūdikius skubama paskiepyti nuo prostitučių ligos hepatito B, o tokiuose renginiuose niekam net minties nekyla reikalauti skiepo nuo šios ligos pažymos.

Juk tokiame renginyje, anot žinovų, lankosi ne pačios geriausios reputacijos asabos.

Ar eis į kažkokį buvusios gamyklos apleistą pastatą ir brausis per statybinių atliekų laužą koridoriuose, save gerbianti moteris. Brrrr…

Apie medicinines kaukes, kurios anot paskutinių mokslo duomenų apsaugo nuo daug ligų, net nekalbu. Jų nereikėjo dėvėti, nes jas dėvinčių žmonių vaizdas būtų galutinai pakirtęs vakarėlio dvasią ir sunaikinęs visus libido likučius. O gal kaip tik, būtų suteikęs daugiau jiems drąsos?

O kaip su botagėlio dezinfekcija? Žurnalistei labai patiko mazochistinė scena, kurioje kas tik norėjo galėjo būti nuplaktas. Plakti negalėjo bet kas. Tai galėjo atlikti „tik žmogus, kuris išmano ką daro”. Nuplaktieji po egzekucijos dėkodavo „meistrui” tik nežinau už ką. Tikiuosi ne už padovanotas infekcines ligas.

O vyrai, kurie sudarė daugumą iš susirinkusių, varstė merginas žvilgsniais ir ieškojo „lengvo grobio”. Mano manymu mergina tokiame vakarėlyje turėjo jaustis daiktu, kuriuo nori visi pasinaudoti.

Nors ir kaip žurnalistė stengėsi savo pasakojimui suteikti teigiamą atspalvį, vis praslysdavo nusivylimas, kad renginys nei šioks, nei toks. Pirmiausia iš akies nustatė, kad jame nebuvo žadėto 1000 dalyvių. Žurnalistės draugės anot žurnalistės yra „davatkos”, nes į renginį su ja eiti atsisakė (mano pagarba jaunoms merginoms).

Beje, priminsiu, kad žodis pagarba turi tiesiogines sąsajas su žodžiu garbė. Moters saugoma garbė laiduoja jai vyrų pagarbą visam likusiam gyvenimui.

Taigi, nemalonumai prasidėjo jau nuo durų. Apsauginis akylu žvilgsniu turėjo įvertinti žurnalistės aprangos kodą ir įsitikinti, kad jis atitinka vakarėlio nuotaiką. Tikiuosi mergina jautėsi patogiai vertinimo metu? (oi tas sunkus propagandos fronto darbuotojų darbas).

Vėliau žurnalistė išbandė kankinimą karštu vašku, kuriuo nebuvo sužavėta. Tikiuosi portalo redakcija už kenksmingas darbo sąlygas žurnalistei išskirs bent jau tetrapaką pieno.

Pasirodo renginyje buvo daug LGBT narių. O tai manęs nė kiek nenustebino. Visai suprantama, kad tiems, kurie lankosi tokiuose renginiuose būtinai dar reikia ir partnerystės instituto, o vėliau ir santuokos, ir vaikų įsivaikinimo. Kaip gi be to. Gal tam, kad vaikus galėtų į tokius renginius atsivesti?

Dar buvo toks „dark room” kambariukas į kurį buvo įleidžiami po du ir „ten (jei tikėtume plunksnos virtuoze), buvo galima praktiškai išbandyti viską, ką tik nori”. Kiek suprantu ten buvo įleidžiami be kaukių, skiepo nuo hepatito B ir medicininės pažymos.

O kaip su kambariuko dezinfekcija užeinant antrai ir kitoms poroms, žurnalistė nepaaiškino. Ar kambariukas buvo siūlomas dar „šiltas” ir prasmirdęs svetimo prakaito kvapu?

Dar vyko „drag” pasirodymai, kurių metu nesuprasi dalyvio lyties ir gerai įkaušęs lankytojas gali lengvai užsirauti ne ant to, ko tikėjosi. Visus šiuos ligotų žmonių pasirodymus žurnalistė vadina „erotiniais menininkų pasirodymais” o visą renginį „edukacija ir pasikultūrinimu”.

Man įdomu tik viena – ar buvo paskutinis meno šauksmas – bananas su lipnia juosta priklijuotas ant sienos? O gal kas ir daugiau? Deja, apie tai nė žodžio.

Reziume, straipsnis išspaustas pro sukąstus dantis, bandant nevykusį renginį pateikti kaip kažkokį pasisekusį šou. Jei atmesime gausiai dalyvavusius LGBT, „dragus”, užsieniečius, klubo ir apsaugos personalą ir „meistrus, kurie išmano ką daro” ir kurie jaučia pareigą, o gal ir finansinį paskatinimą reklamuoti tokius renginius Dievo dar nepamirštuose kraštuose kaip Lietuva, tai nieko ten ir nebuvo.

Buvo vaikinas su apatinėmis kelnėmis, žurnalistė ir mergina su suknele tinkama eiti į sesers vaiko krikštynas. Na ir ačiū Dievui.

Kitas renginys vyko buvusiame gėjų klube „Men’s Factory”. Jį aplankė vilnietė su savo vyru ir liko nusivylusi (ir ačiū Dievui, dar Dievas su mumis). Ji aprašė vakaro įspūdžius, o DELFI maloniai jais pasidalino. Anot jos „malonumus žadėjęs vakaras virto tragišku fiasko”.

Kadangi padorios merginos į tokias vietas nevaikšto, jas renginio organizatoriai viliojo nemokamu įėjimu. Kai vyrams bilietas į renginį kainavo 80 eurų, o poroms po 60.

Renginyje dauguma vyrai. kaip ir pridera. Juk jie didžiausi balvonai ir pirmi kišą „galvą” ne ten kur reikia. Apranga visai ne „sexy”. Arba kostiumai, arba treningai. Geri treningai.

Moterys dauguma apsvaigusios, o paprasčiau sakant girtos. Kad rytojus niekada neišauštų. Geriau neprisiminti. Dalis su vakarinėmis sukniomis, kurios matyt sumaišė renginį su šokiais kam virš 50.

Visą renginio moto nusako merginos žodžiai: „vyrai čia atėjo apsinešti ir patirti vienos nakties nuotykį, už kurį buvo pasiruošę sumokėti. O moteris skyrėme į dvi dalis 1) Tos, kurios atėjo trumpalaikio nuotykio ir buvo pasiruošusios imti už tai pinigus ir 2) tos, kurios …<<…>> gal rimtos pažinties ieškoti? Antrą valandą nakties vis labiau apgirstančių vyrų draugijoje”.

Renginyje pasidarė nesaugu kai prasidėjo renginys su bananu. Gerai būtų jei būtų bandę atkartoti „meno kūrinį” su lipnia juosta. Kur tau? Čia užduotis buvo kita. Jį reikėjo „kūrybingai” panaudoti, ir ta, kuri tai padarys geriausiai turėjo būti apdovanota.

Tuo metu girtų vyrų minia taip įsišėlo, kad toliau pasilikti (net su vyru) tokioje draugijoje tapo nesaugu. Nes akys pagaudavo tokius žvilgsnius, kurie sakė, kad vakaras gali baigtis „rimtais” reikalais.

Mergina su vyru pasišalino ir, spėju, kad pačiu laiku. Čia straipsnis baigiasi, o aš džiaugiuosi, kad šie suknisti propagandonai, eilinį kartą patyrė nesėkmę norėdami mūsų visuomenės kolektyvinėje sąmonėje sukeisti vietomis normalumą su nenormalumu.

Jokiu būdu nenoriu, kad tokie renginiai būtų draudžiami. Tai turėtų likti siauros žmonių grupės liguistų fantazijų išpildymo erdvėmis. Portalai, žurnalistai, influenceriai ir nuomonės formuotojai turi liautis juos populiarinę nes…degs pragare, arba dar blogiau – Dievo bausmė juos pasieks dar šiame gyvenime.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.