infa.lt

(AP Photo/Ronald Zak)

Lenkijos konservatyvaus Teisės kultūros instituto, Ordo Iuris pranešimas žiniasklaidai:

Atėjo lemiamas momentas ginti mūsų šalių tautinę savimonę ir kultūrinę sanglaudą. Jei nesustabdysime valdančiojo elito planuojamų žingsnių ir nepriversime jį veiksmingai ginti sienų, Europa netrukus negrįžtamai pasikeis.

Net ir šiandien saugios šalys gali susidurti su imigrantų vykdomais nusikaltimais, apie kuriuos jau girdime keliose Europos valstybėse. Pastarosiose situacija dėl nekontroliuojamo imigrantų antplūdžio tik blogės.

Jau šiandien padėtis daugelyje šalių atrodo beviltiška. Neseniai Prahoje vykusioje konferencijoje Austrijos profesorius savo pranešime minėjo mokyklų klases, kuriose 90% vaikų nekalba vokiškai.

Nusikalstamumas didėja, o milijonai žmonių yra priversti keisti savo gyvenimo būdą. Tuo tarpu šios krizės paveiktos šalys, užuot bandžiusios spręsti problemas ten, kur jos atsirado, nori „pasidalyti“ savo migracijos politikos klaidų pasekmėmis su kitomis valstybėmis ir, remiantis neseniai priimtu Europos Sąjungos migracijos ir prieglobsčio paktu, siekia pradėti didelę migrantų perkėlimo ES viduje bangą.

Europiečiai turi suvokti, kad šiuo Paktu nesiekiama saugoti ES nuo migracijos. Tikrasis dokumento tikslas yra nelegalių migrantų pripažinimas teisėtais ir jų perkėlimas į regionus ir šalis, kurios iki šiol gynėsi nuo įsibrovėlių antplūdžio.

Pati Europos Komisija oficialiame pranešime teigia, kad „migracija yra nuolatinis žmonijos istorijos elementas“ ir „gali prisidėti prie plėtros, inovacijų ir socialinio dinamiškumo“, bei pripažįsta, kad Pakto tikslas yra „sukurti greitesnius ir sklandesnius migracijos procesus“.

ES migracijos ir prieglobsčio paktą sudaro 10 teisės aktų, kurie įsigalios nuo 2026 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas galės finansinėmis baudomis bausti jo reikalavimų nesilaikančias šalis. „Ordo Iuris“ institutas parengė šių dokumentų analizę.

Jais remiantis, nebebus galima atsisakyti padėti nuo karo bėgantiems asmenims, todėl, norint atskirti pabėgėlius nuo ekonominių migrantų, prieglobsčio procedūrą reikės atlikti visiems tinkamą prašymą pateikusiems asmenims.

Valstybėms bus draudžiama statyti sienas ir imtis kitų veiksmingų priemonių, kuriomis būtų siekiama saugoti gyventojus nuo nekontroliuojamų migracijos bangų.

Šios tarptautinės taisyklės buvo sukurtos laikotarpiu, kuomet dar nebuvo didžiulių migracijos bangų, skatinamų ir naudojamų kaip „masinės migracijos ginklas“, politinio spaudimo ES elementas arba kaip teroristų – džihadistų permetimo būdas.

Šie veiksniai rodo pagrįstą būtinybę peržiūrėti tarptautinę garantijų pabėgėliams sistemą ir užtikrinti, kad jos negalima būtų naudoti šalių destabilizavimui.

Vienas iš svarbiausių Migracijos ir prieglobsčio pakte nustatytų pakeitimų yra solidarumo mechanizmas, kuriuo siekiama mažinti migracijos priežasčių šalinimo būdų paiešką. Juo remiantis, šalys, kuriose migracinė padėtis yra geresnė, privalės padėti su padidėjusia migracija susiduriančioms valstybėms.

Viena iš šios pagalbos formų bus migrantų perkėlimas, t. y. dalies atsakomybės už savo klaidas perdavimas kitiems, nebandant padarytų klaidų taisyti. Alternatyvia pagalbos forma bus nacionalinių lėšų pervedimas ES projektams, susijusiems su migracija, arba operatyvinė pagalba ES sienų apsaugos srityje.

Verta nepamiršti, kad sprendimas dėl perkėlimo masto bei dėl „išpirkos“ sumos, kurią sumokėjusi valstybė galėtų būti atleista nuo migrantų priėmimo, dydžio bus priimtas, iš esmės toms šalims nedalyvaujant.

Kvalifikuotą balsų daugumą šiais klausimais turi šalys, kurios iki šiol vykdė neatsakingiausią migracijos politiką, o kitos valstybės neturi teisės šio klausimo vetuoti.

Vakarų Europos šalys jau daugelį metų kovoja su augančiu nusikalstamumu ir radikaliu vidaus saugumo sumažėjimu, o tai tiesiogiai susiję su didėjančia migracija iš Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių.

Kai žiniasklaidos pranešimuose pasirodo per aštrūs pasisakymai šia tema, iškart atsiranda politikų ir aktyvistų, kurie bando uždrausti atvirai pranešti apie nusikaltimus įvykdžiusių asmenų tautybę ar net apie patį faktą, kad jie yra užsieniečiai.

Svarbu pabrėžti, kad užsieniečiai vykdo vis daugiau nusikaltimų, o kai kurie iš šių asmenų tikriausiai gyvena mūsų šalyse legaliai. Kiekviena masinė, taigi iš esmės nekontroliuojama, migracija kelia tokį pavojų. Ši informacija turėtų būti tinkamai panaudota, o mums reikalinga nauja migracijos politika.

Mūsų ekspertai dalyvaus konsultacijose naujos vyriausybės migracijos strategijos klausimais, kurias paskelbė Pilietinės visuomenės ministras.

Užtikrinsime, kad šiose konsultacijose nedominuotų radikalūs kairieji, kurie grėsmės saugumui metu daugiausia dėmesio skiria migracijos skatinimui ir kurie nepaiso piliečių teisės į saugumą, pirmenybę darbo rinkoje ir apsaugą nuo pabėgėliais apsimetančių ekonominių migrantų antplūdžio.

Taip pat žinome, kad ilgainiui apsauga nuo masinės nelegalios migracijos nebus įmanoma be tarptautinio susitarimo dėl dabartinio migracijos įstatymo pakeitimų ir visiškai naujų nacionalinės migracijos politikos prielaidų legalių imigrantų ir jų bendruomenių atžvilgiu.

Štai kodėl „Ordo Iuris“ instituto ekspertai jau pradėjo rengti tarptautinę ataskaitą, kurioje pasiūlysime, kaip migracijos paveiktos šalys turėtų formuoti tarptautinę teisę, kad ji nebebūtų valstybių ir visuomenių destabilizavimo priemonė.

Prieš trejus metus rašėme, kad masinė migracija per Baltarusijos sieną buvo „masinės migracijos ginklas“, kurį prieš Lenkiją (ir Lietuvą) tuo metu naudojo Rusijos Federacija.

Šiuo metu vis daugiau valstybių pastebi savo migracijos politikos problemas. Švedija, kuri per pastaruosius dvejus metus griežtina migracijos politiką, pasiekė tai, kad pirmą kartą per 50 metų į šalį atvyksta mažiau migrantų nei iš jos išvyksta.

Vokietija nuo rugsėjo 16 d. šešiems mėnesiams atnaujino savo sausumos sienų kontrolę. Nyderlandų vyriausybė paprašė Europos Komisijos neįtraukti šios šalies į ES migracijos politiką, o prie iniciatyvos prisijungė šiuo metu Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujanti Vengrija.

Jos Europos Sąjungos reikalų ministras János Bóka teigė, kad jo šalis, „kaip ir Nyderlandai, mano, kad griežtesnė nacionalinė kontrolė migracijos srityje yra labai svarbi, siekiant apsaugoti viešąsias paslaugas ir suverenitetą“.

Suomijoje priimtas įstatymas, pagal kurį, reaguojant į migracijos spaudimą iš Rusijos ir siekiant apsaugoti Suomijos suverenitetą, buvo atsisakyta priimti prieglobsčio prašymus regionuose, kurie ribojasi su Rusija.

Europos Taryba taip pat nori kovoti su nelegalia migracija į Europą. Birželio mėnesį Europos nusikalstamumo problemų komitetas, veikiantis Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, pateikė ataskaitą, į kurią įtrauktos rekomendacijos Europos Tarybos valstybėms narėms, skirtos kovai su neteisėtu nelegalių migrantų gabenimu.

Nors dokumentui būdingas didelis bendrumo laipsnis, jame ypač pabrėžiama, kad neteisėtas migrantų gabenimas yra tarptautinė nusikalstama veikla, nukreipta prieš suverenių valstybių teisę kontroliuoti savo sienas.