infa.lt

REUTERS

Kinija vis labiau kontroliuoja retąsias žemės iškasenas, kurios gyvybiškai svarbios Vakarų pažangioms technologijoms, įskaitant lustų ir karščiui atsparių magnetų gamybą.

Ši pramonė tampa strategine Kinijos įtakos nedraugiškoms šalims priemone, leidžiančia Pekinui reaguoti į jų taikomus pažangiųjų technologijų prieigos apribojimus, rašo „The New York Times“.

Visų pirma, Kinijos valdžios institucijos imasi priemonių, kad užsienio bendrovėms būtų sunkiau prieiti prie šių išteklių, taip stiprindamos savo pozicijas pasauliniu mastu.

Kai kurių naudingųjų iškasenų, pavyzdžiui, disprozio, gavybą jau dabar beveik 100% kontroliuoja Kinija.

Iki metų pabaigos du paskutiniai disprozio, retųjų žemių elemento, naudojamo aukštųjų technologijų pramonėje, telkiniai bus kontroliuojami Kinijos valstybinių struktūrų.

Už Kinijos ribų beveik niekada neišgaunama reikiamo kiekio ir grynumo disprozio, todėl sustiprės Kinijos, kuri jau dabar kontroliuoja daugiau kaip 99% pasaulinės šio ištekliaus rinkos, monopolis.

Dabartiniai šių telkinių savininkai kanadiečiai, kadaise gavę juos koncesijos būdu, teigė, kad šis sandoris leis jiems išlaikyti teisę eksportuoti disprozį iš Kinijos ateinančius penkerius metus.

Po to Kinijos valdžios institucijos negarantuoja, kad ir toliau bus tiekiamas toks pat kiekis.

Spalio 1 d. Kinijos reguliavimo institucijos sugriežtino retųjų žemės mineralų eksporto kontrolę, reikalaudamos, kad eksportuotojai tiksliai sektų siuntas. Todėl Pekinas gali nuspręsti, kurios užsienio bendrovės gali gauti šių išteklių.

Be to, teisės aktų pakeitimais informacija apie retųjų žemės elementų gavybą ir perdirbimą tapo valstybės paslaptimi, o už informacijos nutekinimą numatytos griežtos bausmės.

Kinija neseniai nustatė stibio eksporto apribojimą, o galis ir germanis griežtai kontroliuojami jau nuo praėjusių metų.

Šie pokyčiai pabrėžia Kinijos siekį kontroliuoti tiekimo grandines ir apriboti nedraugiškų šalių prieigą prie strategiškai svarbių medžiagų.

Kinijos pozicijas sustiprino didelė vietos bendrovių pažanga gryninant retuosius žemės metalus, leidžianti išgauti didelio grynumo medžiagą mažesnėmis sąnaudomis.

Tokiomis aplinkybėmis kitos šalys, pavyzdžiui, JAV, Australija ir Prancūzija, siekia diversifikuoti retųjų žemės išteklių tiekimą.

Tačiau Vakarų bendrovės susiduria su didelėmis gamybos sąnaudomis ir mažesnėmis gamybos apimtimis, palyginti su Kinijos konkurentais.

JAV ir Europos nacionalinio saugumo pareigūnai išreiškė susirūpinimą dėl didėjančios priklausomybės nuo Kinijos kritinių mineralų tiekimo grandinėse.

2010 m. Kinija jau taikė retųjų žemių metalų eksporto į Japoniją embargą, tada Japonija atsilaikė du mėnesius, kol padarė nuolaidų ir sutiko su Kinijos tiekimo atnaujinimo sąlygomis.

Tai rodo Pekino pasirengimą naudoti gamtinius išteklius kaip spaudimo priemonę.

Kinija, turinti didelių pranašumų dėl mineralų kainos ir gavybos masto, yra pasirengusi naudoti šiuos argumentus konkuruodama su Jungtinėmis Valstijomis ir jų sąjungininkėmis, todėl jos įtaka pasaulinei retųjų žemių elementų rinkai yra itin reikšminga, o kai kuriose pozicijose – lemiama.