infa.lt

© infa.lt

Arvydas Daunys

Pasak ELTA pranešimo, kol kas dar TS-LKD partijos pirmininkas ir vis dar kol kas URM vadovas Gabrielius Landsbergis – traukiasi iš partijos pirmininko posto.

Taip pat, pasak agentūros, jo nebus ir naujajame Seime – savo vietą užleis partijos nariui, likusiam už „išrinktųjų sąrašo brūkšnio“.

Reikia manyti, jog tai nėra jo paties idėja, o patirto spaudimo partijos viduje rezultatas. Žinant G.Lansbergio ambicijas, visiškai neįtikėtina, kad tokį sprendimą jis būtų priėmęs pats.

Ką tai reiškia?

Prisiminkime, kad jam tapus TS-LKD pirmininku, visi senieji šios partijos lyderiai buvo nustumti į pakraščius, tyliai užleidę vietą „jauniesiems“, kaip rodo praktika, „nesugebėjusiems pateisinti pasitikėjimo“.

Panašu, kad dabar TS-LKD nutars „reorganizuotis“, vėl grįždama prie „ankstesnių vertybių“, kurias dar tebevykstančioje kadencijoje vieningai išdavė koalicijoje su laisviečiais ir liberalais.

Ar tai jiems padės ir kaip išdrįso nustumti žinomiausią Lietuvos anūką nuo pjedestalo?

Padėti gali – žinant Lietuvos rinkėjų trumpą atmintį, kuri nesiekia ilgiau nei vienos Seimo kadencijos, o ypač turint omenyje ateinančio socialdemokratų valdymo numatomą puolimą prieš šeimos vertybes (jie už Partnerystės įstatymą) – TS-LKD turi šansą bent jau pabandyti atgauti pozicijas, radikaliai keisdama partijos deklaruojamą kryptį. Tiesiog siekiant valdžios.

Kalbant apie antrąją aukščiu užduoto klausimo dalį – senasis V.Landsbergis – jau per senas daryti ženklią įtaką, jo jau niekas nebebijo., tad anūkas, nesugebėjęs įtvirtinti jokios žymesnės įtakos savo asmeniniu įdirbiu, prarado šį stogą.

Galime jam palinkėti laimingo ir tolimo kelio – atgal jis jau vargu ar besugrįš, jo žvaigždė leidžiasi nedemonstruodama perspektyvos pakilti vėl – tai pasirodo buvo ne žvaigždė, o tik vienkartinis fejerverkas, trukęs apie 10 metų griauto Lietuvos gyvenimo.