infa.lt

Naujausias Vengrijos bandymas sužlugdyti pagalbą Ukrainai nėra susijęs su pinigais – juo siekiama nubausti ES, rašo „Politico“ leidinys. Tačiau tai bus gera paslauga Donaldui Trampui (Donald Trump): jis neprivalės aptarnauti paskolos Ukrainai, jei laimės rinkimus.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ruošiasi įteikti didelę politinę dovaną savo geriausiam draugui už Atlanto – buvusiam JAV prezidentui Donaldui Trampui.

Jis sugalvojo būdą, kaip D. Trampui, jei jis lapkritį laimėtų rinkimus ir įsikurtų Baltuosiuose rūmuose antrai kadencijai, išsisukti nuo 50 mlrd. dolerių paskolos, kurią JAV, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto lyderiai pasiūlė Ukrainai, siekdami paremti jos kovą prieš Rusiją dėl išlikimo.

Tai atleistų D. Trampą nuo atsakomybės ir leistų jam pasakyti respublikonų rinkėjams, kad išrinktas jis Ukrainai neduos nė cento.

Vengrija sako, kad nesutiks su taisyklių pakeitimu, kuris leistų Vašingtonui dar iki JAV prezidento rinkimų atlikti svarbų vaidmenį teikiant paskolą.

Visa paskola bus grąžinta iš nenumatytų pajamų, gautų iš daugiau kaip 250 mlrd. dolerių vertės Rusijos turto, įšaldyto Vakaruose po to, kai 2022 m. vasarį į Ukrainą įsiveržė Rusijos kariuomenė. Europai gresia didesnė rizika, nes būtent ji laiko didžiąją dalį Rusijos lėšų.

O laikas lemia viską. Vašingtonas primygtinai reikalauja, kad ES pratęstų sankcijų taikymo terminą bent trejiems metams. Tačiau pagal dabartines taisykles ES sankcijos pratęsiamos tik šešiems mėnesiams. Tai didina riziką, kad viena šalis atšaldys turtą, ir tada nacionalinėms vyriausybėms teks grąžinti paskolą mokesčių mokėtojų sąskaita.

Tačiau kiti vadovai sutinka pratęsti sankcijų pratęsimo laikotarpį iki trejų metų, kaip to reikalauja JAV, tačiau Orbanas vienintelis atsisako. Pagal ES taisykles bet kokie sankcijų taisyklių pakeitimai turi būti priimami vienbalsiai – pritarus visoms 27 valstybėms narėms.

Ukrainai skubiai reikia naujo finansavimo iš Vakarų sąjungininkų, kad galėtų išlaikyti valstybės aparatą ir pasirengti žiemai, kuri, kaip laukiama, bus atšiauri, nes Rusija nuolat niokoja šalies energetikos infrastruktūrą.

Dabar dėl V. Orbano atsisakymo, JAV vargu ar reikšmingai prisidės prie šių pastangų. Tačiau Europa vis dar ketina tęsti darbus.

„Jei neišspręsime sankcijų pratęsimo klausimo, ES, įskaitant Vengriją, tai kainuos daugiau pinigų“, – sakė vienas Europos diplomatas su anonimiškumo sąlyga.

Europos šalims, įskaitant Vengriją, išlaidos būtų didesnės nei tuo atveju, jei į šį procesą įsitrauktų ir JAV su savo mokėjimų dalimi.

Tačiau V. Orbanui šios išlaidos yra įveikiamos. Jam svarbiausias privalumas – pelnyti savo draugo respublikono palankumą.

„Jiems [Vengrijai] nerūpi, ar Europa turės mokėti daugiau. Jiems svarbiausia – padėti Trampui“, – teigia antrasis ES diplomatas.

Jei Briuselis ir Vašingtonas kartu pasirašys 35 mlrd. eurų paskolą, Donaldas Trampas, net jei bus perrinktas, privalės ją aptarnauti daugelį metų.

Tačiau jei paskola bus patvirtinta be JAV dalyvavimo, tokių įsipareigojimų jis neturės.

V. Orbano vykdomas paskolos blokavimas yra naujausias D. Trampo ir Vengrijos ministro pirmininko, kurie paskutinį kartą susitiko liepos mėnesį jo rezidencijoje Floridoje, Mar-a-Lago, suartėjimo pavyzdys.

Kalbėdamas su žurnalistais Briuselyje, Viktoras Orbanas sakė, kad atkimš „kelis butelius šampano“, jei lapkritį D. Trampas nugalės Kamalą Harris.

Nujaučiama, kad jie jau dabar stoja petys petin Ukrainos klausimu.

Orbanas yra užsispyręs

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip techninis kivirčas, tačiau Vašingtonui tai yra esminė aplinkybė – potencialiai pakankama, kad būtų sulaužyta transatlantinė vienybė dėl paramos Ukrainai bent jau finansiniame fronte.

Atsižvelgdamos į V. Orbano grasinimus pasinaudoti veto teise Briuselyje, JAV davė suprasti, kad svarsto galimybę dalyvauti paskolos suteikime, nors ir daug mažesnei sumai, net jei ES nepratęs sankcijų, sakė trečias ES diplomatas ir Europos Komisijos pareigūnas.

Pagal vieną iš variantų Vašingtonas prisidėtų tik 5 mlrd. JAV dolerių – panašiai tiek, kiek Rusijos turto turi šalies viduje, o Europa vis tiek turėtų apmokėti didžiąją dalį sąskaitos.

Europos Komisijos atstovas mano, kad JAV nenori atvykti „tuščiomis rankomis“ į spalio pabaigoje Vašingtone vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimą, kuriame tikriausiai bus sprendžiama dėl 50 mlrd. dolerių paskolos detalių.

Galbūt dar svarbiau yra tai, kad Japonija neseniai davė suprasti, jog ji gali pasitraukti iš paskolos suteikimo, jei tame nedalyvaus JAV.

Dabar visas dėmesys sutelktas į šią savaitę Briuselyje vyksiantį ES vadovų susitikimą.

Jei Vengrija atsisakys nusileisti dėl sankcijų termino ilginimo, ES neabejotinai užbaigs paskolos skyrimą savo sąlygomis, nes pagal jos biudžeto taisykles nacionalinėms sostinėms daug lengviau patvirtinti mokėjimą iki metų pabaigos.

T.y. kreditą Ukrainai išmokės nacionalinės valstybės iš savo mokesčių mokėtojų lėšų.

ES nori paspartinti 35 mlrd. eurų mokėjimų Ukrainai patvirtinimą iki spalio pabaigos, kad padengtų iškrentančią JAV dalį. Tačiau taupiosios  bloko vyriausybės nenori didinti savo įnašo, kad padengtų JAV paliktą spragą.

„Mes darome spaudimą, bet V. Orbanas dar nepasiduoda“, – sakė ES vyriausiasis diplomatas.

Ir pabaigoje pridūrė: „Tai tik žaidimas, kas pirmas išsigąs“.

infa.lt: galima daryti prielaidą, jog „Politico“ naratyvas pritemptas. Galbūt Trampui ir bus naudingas toks Orbano žingsnis, bet juk niekas neprivers Vengrijos mokėti savanoriškų įnašų Ukrainai. Tad kalbos, kad pačiai Vengrijai kainuos brangiau yra aiškus „Politico“ pritempimas. Orbanas savo vadovavimo šaliai metu pilnai įrodė, kad jam svarbiausi yra būtent Vengrijos interesai.