2024.10.03 17:19
Izraelio naikintuvas prieš skrydį
Bet koks Izraelio variantas imantis atsakomųjų veiksmų prieš Iraną kelia rimtą pavojų regionui, rašo Markas Almondas britų laikraštyje „The Daily Mail“. Taip pat tikėtina, kad pasekmes pajustų visas pasaulis, įskaitant Europą.
Sakoma, kad kerštas – tai patiekalas, kurį geriausia patiekti šaltą. Tačiau Artimuosiuose Rytuose jis yra karštas ir seka žaibiškai.
Faktas tas, kad šiame nuolat karščiuojančiame pasaulio regione nepakankamas atsakas į karinę agresiją gali būti pražūtingas. Priešas pajus silpnumą ir tuoj pat smogs dar kartą.
Todėl nenuostabu, kad po antradienio vakarą įvykusio beprecedenčio Irano raketų smūgio Izraeliui per sparčiai besivystantį konfliktą Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu jau planuoja atsakomuosius veiksmus.
Ir nesvarbu, kad daugumą iš 200 antradienį paleistų Irano raketų neutralizavo garsioji Izraelio „Geležinio kupolo“ sistema. Izraelis smogs atsakomąjį smūgį. Klausimas tik, kokia forma jis tai padarys.
Yra trys tikėtini atsakomojo smūgio variantai. Pirma, pavojingiausia galimybė: Izraelis gali pasinaudoti proga ir smogti į Irano atominės bombos projekto širdį.
Iranas neturi atominės bombos, tačiau jo branduolinė programa yra pažengusi, o tai kelia nerimą. Izraelis jau seniai mano, kad Irano branduolinės ambicijos kelia rimtą grėsmę jo saugumui. Anądien įvykdytas raketų smūgis rodo, kad izraeliečiai gali būti teisūs.
Buvęs Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennett socialiniame tinkle „X“ rašė, kad dabar yra „geriausia galimybė per pusę amžiaus sunaikinti Irano branduolinę programą“.
Bene labiausiai tikėtinas tokio smūgio taikinys – Isfahano branduolinių technologijų centras, esantis centrinėje Irano dalyje, už 300 km nuo sostinės Teherano. Šių metų balandį Izraelis subombardavo netoliese esantį karinį objektą, taip pranešdamas savo priešams islamistams, kad Isfahano centras yra jo taikiklyje.
Centre yra mokslinių tyrimų reaktoriai, urano perdirbimo įrenginys ir branduolinio kuro gamybos gamykla. Jis labai svarbus Irano branduolinei programai. Smūgis šiam ar panašiam objektui neabejotinai nuramintų ir sutramdytų griežtosios linijos šalininkus B. Netanyahu kabinete, kurių paramos jis tikisi.
Tačiau tokia strategija smarkiai paaštrintų konfliktą, o tai sukeltų milžinišką šalutinę žalą ir nenumatytų padarinių.
Po tokio smūgio į orą pakiltų radioaktyviųjų medžiagų debesis ir, kaip Černobylio atveju, radiacija užterštų visą regioną. Blogiausiu atveju smūgis netgi galėtų sukelti grandininę branduolinę reakciją ir sukelti tokius sugriovimus, kurie primintų 1945 m. Hirosimos atominį bombardavimą.
Izraelis taip pat turi atsižvelgti į tai, kad Irano mulos gali imtis atsakomųjų veiksmų ir į gaminamas kovines galvutes pripildyti branduolinių atliekų, sukurdami „nešvarias bombas“. Tai turėtų daug rimtesnių pasekmių nei įprastinis raketų smūgis. O „Geležinis kupolas“ būtų tik iš dalies veiksmingas prieš tokius ginklus.
Dabar apsvarstykime kitą Netanyahu galimybę. Jis galėtų pabandyti sunaikinti Irano kovinį arsenalą nedideliais, tiksliais smūgiais, naudodamas savo amerikietiškų „F-16“ ir „F-35“ naikintuvų parką.
Tačiau, kadangi Iranas turi tūkstančius raketų ir bepiločių lėktuvų, išsibarsčiusių po visą šalį, mažai tikėtina, kad lėktuvai panaikins naujų Irano smūgių, panašių į antradienio smūgį, grėsmę.
Taigi, veiksmingiausias būdas imtis atsakomųjų veiksmų gali būti smogti valdymo centrams. Tai vienintelės vietos, iš kurių Iranas gali smogti savo tolimojo nuotolio ginklais. Tačiau tokie centrai yra giliai po žeme.
Jie yra labai gerai įtvirtinti, tačiau vis tiek pažeidžiami galingų Izraelio bombų smūgių, tokių kaip praėjusią savaitę Beirute nužudytas „Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah.
Tačiau yra ir kita galimybė, kuri kelia pavojų ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir visam pasauliui. Jei Izraelis rimtai nori pakirsti Irano režimo pamatus, o ne tik jį sudaužyti, jis galėtų smogti Charko salai, kurioje yra vienintelis Irano naftos eksporto terminalas Persijos įlankoje, esantis Irano ekonomikos pagrindu ir valdančiojo režimo turtų šaltiniu.
Jei Izraelis tai padarys, naftos kainos smarkiai šoktels ir bus gerokai didesnės nei Rusijos ir Ukrainos konflikto pradžioje.
Tokiu atveju šiitiškas Iranas neabejotinai imsis atsakomųjų veiksmų, kaip ir žada. Jis gali smogti naftos infrastruktūrai sunitų Saudo Arabijoje, kuri yra jo priešas, kad dar labiau pakenktų pasauliniam naftos tiekimui.
Dėl šios priežasties pasaulis susidurtų su dideliu jos trūkumu, o Europa ir Didžioji Britanija neišvengiamai būtų priverstos normuoti energiją.
Kol kas Izraelio politiniai sąjungininkai, ypač JAV ir Didžioji Britanija, yra tvirtai Netanjahu pusėje. Tačiau jei Izraelis savo veiksmais sutrikdys pasaulio energijos tiekimą, tarptautinė parama gali labai greitai sumažėti.
Čia slypi žiauri ironija. Jei Izraelis smogs Irano naftos pramonei, Europai bus gėda ir negarbė, nes ji bus priversta ištiesti ranką ir pirkti rusišką naftą, tačiau šį kartą per įgaliotinius ir tarpininkus.
Tad B. Netanyahu ir jo kabinetas turi labai atsargiai ir apdairiai rinktis kitus žingsnius.
Straipsnio autorius, Markas Almondas, yra Oksfordo krizių studijų instituto direktorius.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
318
o Iranas kartais neatsilygino tik? ar tik izraelis gali niokoti kitas salis?
Manau, kad šio konflikto pradžioje Bidenas prafinasavo Iraną tikslingai, žinodamas, kad šis užpirks raketas, paruoš smogikus ir atakuos Izraelį. Taip pat manau, kad Izraelio ir Amerikos spec. tarnybos tikslingai leido į Izraelį patekti Irano paruoštiems smogikams ir ilgai šeimininkauti savo žemėje, imti įkaitus, šaudyti, naikinti. Yra neįtikėtina, kad dvi galima sakyti elitinės pasaulio saugumo tarnybos – Izraelio ir Amerikos, nepastebėjo Irano vykdomo pasiruošimo, tūkstančiais perkamų raketų ir gabenamų prie Izraelio sienos, tūkstančio rengiamų ir gabenamų prie Izraelio sienos smogikų. Taip pat yra neįtikėtina, kad ko gero labiausiai saugomą pasaulyje Izraelio ir Palestinos sieną, per kurią nepastebėta neperskrenda net paukštis, būris smogikų įveikė be jokių problemų ir nusileidę dar ilgą laiko tarpą šeimininkavo.
Visi faktai – Bideno pervesti milijonai Iranui, bei leidimas netrukdomai surengti šią ataką, rodo, kad Izraelio ir Amerikos masonų ji buvo norima, o galimai ir finansuojama bei rengiama. Mažų mažiausiai jai buvo netrukdoma vykti. Dabar matome, kad smogikų įsiveržimas į Izraelį ir įkaitų pagrobimas išėjo į naudą ir buvo naudingas ne kam kitam, o Izraeliui, kuris gavo Bideno karinę pagalbą ir su jos pagalba vykdo palestiniečių išvarymą, Palestinos okupaciją ir susidorojimą su kitomis arabų šalimis. Manau, kad Žemaitaitis teisingai sulygino Izraelį su rusais, kurie manau patys sprogdina savo mokyklas su žmonėmis, kad po to turėtų pretekstą apkaltinti savo politinius priešininkus ir juos imti naikinti. Izraelio tarnybų netrukdymas įsiveržti į savo šalį smogikams ir laisvai naikinti savo žmones tam, kad po to turėtų pretekstą susidoroti su savo priešininkais Palestonoje ir kitose arabų šalyse, manau yra tokio paties sukirpimo veiksmas. Toks veikimas yra nusikalstamas ir turi susilaukti teisingo įvertinimo.
nereikia kabinti makaronų zombiams. Ne Iranas paruošė tuos „smogikus” „Hezbollah”. „Hezbollah“ yra Libano šiitų islamistų politinė partija ir kovotojų grupuotė, sukurta 1982 m. priešintis Izraelio vykdomai Pietų Libano okupacijai, kuri truko iki 2000 m. Iranas čia nė prie ko. Ir ne rusai, o ukrainiečiai apšaudė ir sprogdino savo mokyklas ir gyvenamuosius namus, kad apkaltintų rusus.