infa.lt

vaizdo įrašo kadras

Kokiu demagogu ir manipuliatoriumi reikia būti, kad tuos, kurie kovojo už demokratiją ir tiesą, vadinti fašistais ar komunistais. Ir dar pridėti nedemokratinių ir radikalių jėgų epitetus.

Ar ne Jūsų dauguma su laisvės partija ir korumpuota liberalų sąjunga priešakyje už besąlygišką laisvę reikalavote peties, palikdami laisvus žmones šalti lauke prie maisto parduotuvių?

Ar ne jūs neleidote į darbą sveikų žmonių, uždraudėte studijas jaunajai kartai? Oriems žmonėms siūlėte gyvenimą paversti pragaru, už nepaklusimą jūsų neteisingiems reikalavimams siūlėte administracinę ir baudžiamąją atsakomybę.

Tai jūsų demokratija. Jūs drįstate siūlyti Lietuvos visuomenei pakartoti šią jūsų demokratijos iškamšą?

Demokratijos, kurioje toleruojama tik viena „valstybinė“ nuomonė, o visi kiti – „vatnikai“, „plokščiažemiai“ ar „antivakseriai“? Už valdžiai nepritariančią nuomonę mėtėte iš darbų. Neretai „galantiškai“ tai vadindami „reorganizacija“.

Už savarankišką nuomonę Jūs kėlėte bylas. Net ir žurnalistams. Jums tai nesmirda fašizmu ar komunizmu?

Ar ne jūs komunistuodami reikalavote įvesti visuotinį turto mokestį? Neonaciais ir nacionalistais vadinote tuos, kurie vasario 16 dieną rankose nešė trispalves.

Pavyzdžiu rodėte užsieniečius, kurie keikė mūsų tautos simbolius ir kvietė į karą. Jūsų bendražygiai pedofilija įtariamus bendrapartiečius dangstė siųsdami perspėjimus net į Čilę.

Sukūrėte tokią korupciją, kad Lotynų Amerikai derėtų pasitempti. Dešimtys milijonų nacionalinio stadiono pinigų „prapilti“ kazino, eksministrės Navickienės aplinkos „Foxpay“, apraizgiusios visą valstybinį sektorių, „pelnai“ – su narkotikų prekyba susijusiems asmenims, krašto gynyboj – slapti pirkimai ir įsipareigojimai dar šimtams milijonų.

Net ir rinkimų išvakarėse maustote: iki šiol nepranešate tikslių skaičių: ministre Kasčiūnai, Lietuvos vardu įsipareigojote pirkti „tam tikrą kiekį amunicijos“ iš Rheinmetal, konkrečiai kiek ir iki kada – kad būtų skaidru, kaip žadėjote, ir visiems aišku.

Panašu, kad bus lygiai taip, kaip su milijonus kainavusiomis nebereikalingomis vakcinomis, kurias net utilizuoti įstatymų nustatyta tvarka tapo per brangu.

Galvojate, kad mes užmiršome su NATO partneriais nederintą dalinį Kaliningrado prekių tranzitą, dėl kurio Lietuva buvo atsidūrusi ant karinio atsako slenksčio? Arba paskelbto ekonominio karo Kinijai vardan keliasdešimties milijonų saviems iš Taivano?

Jums kas, susirenkate tuos milijonus dar prisiduriate kelis milijonus iš „Lietuvos švietimo verslo“ – ir į vilas Graikijoj ar pas mafijos draugelius į Kubą.

Juk Žygis padės: iki šiol jam išsaugojote Seimo vicepirmininko, Europos komiteto pirmininko kėdes, dar ir džiaugiatės jo gautu apdovanojimu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžium!

Jūs galvojate, mes tai pamiršime? Manote, kad visuomenės atmintis tokia trumpa, kad mes neatsiminsime pastarųjų ketverių patyčių, žeminimo, nekompetencijos ir korupcijos metų?

Klystate. Darysime viską, kad jūsų išsigimusi demokratija negrįžtų. Ir priminsime tai kiekvienam. Tiem, kurie dar geba kritiškai mąstyti. Juk artėjančiuose Seimo rinkimuose rinksimės ne vieną iš keliolikos politinių jėgų. Seimo rinkimuose teks rinktis tarp melo ir tiesos, tikros pilietinės laisvės ir manipuliuojamos demokratijos.

Tarp tuščiažodžiavimo, siekiat bet kokia kaina gauti rinkėjų balsų, ir sąžiningo darbo žmonių labui, tarp veidmainystės ir drąsaus atviro veikimo.

Teks rinktis net ir tarp tų, kurie gal ir nori, bet negali pasiekti rezultatų ir tų, kurie ir nori, ir realiai gali. Nuo šio pasirinkimo priklausys Lietuvos ateitis.

Nes dar vienos pandemijos, dar vieno karo, dar kelių politinės stambiosios korupcijos veikų, patyčių ir žeminimo, kitataučių antplūdžio, dar ketverių metų baudimų vien už vėliavos turėjimą ar savo pasaulėžiūros skleidimą mūsų trapi ir jauna demokratija tiesiog neatlaikys.

Darysim viską, kad negrįžtų ta sovietinė komunistinė realybė, kurioje mus vertėte mylėti vieną partiją, kelti svetimas vėliavas, tikėti viena jūsų tiesa, galvas guldyti už vieną vadą. Jūsų demokratijos iškamša pernelyg dvokia, kad būtų galima ją pamiršti.