infa.lt

Pažangiųjų sveikatos tyrimų agentūra (ARPA-H) pakvietė Jeaną Hébert’ą vadovauti naujai funkcinio smegenų audinio pakeitimo iniciatyvai.

Kitaip tariant, siekdama pratęsti jaunystę ir sveikatą, mokslininkų grupė atliks eksperimentus, kurių metu senstančius organus, įskaitant smegenų dalis, pakeis jaunatviškesniais.

Džo Baideno administracija 2022 m. įsteigė ARPA-H, kad būtų kuriamos „drąsios ir skubios inovacijos“, turinčios būtent tokį potencialą. Smegenų audinio transplantacija galbūt galėtų padėti nelaimingų atsitikimų aukoms, netekusioms kai kurių svarbių funkcijų.

Tačiau Alberto Einšteino medicinos mokyklos biologą Žaną Hébertą labiau domina visiškas smegenų ir kitų organų pakeitimas – vienintelė mums prieinama priemonė, galinti prailginti gyvenimą senatvėje, rašo „Technology Reveiw“ leidinys.

Ebero idėjoms pritaria piniginių dotacijų teikėjai, nes visi žino kepenų transplantacijos veiksmingumą arba susidėvėjusio sąnario pakeitimą titaniniu, dirbtinės ragenos ar širdies vožtuvo implantavimą.

Sunkiausia yra su smegenimis. Net jei jos su amžiumi ir nyksta, niekas nenori jų pakeisti svetimomis – juk, anot bendros nuomonės, tai ir yra „aš“.

Būtent čia ir turėtų padėti APRA-H programa, kurioje siūloma ištirti galimybę palaipsniui pakeisti smegenų dalis jaunesniu laboratorijoje užaugintu audiniu.

Procesas turėtų būti pakankamai lėtas, kad smegenys galėtų prisitaikyti ir perkelti prisiminimus bei kitas funkcijas į naują audinį.

Ši idėja atrodo pernelyg neįtikėtina ir pavojinga, nes akivaizdžiai reikalautų rimtos chirurginės intervencijos, tačiau JAV vyriausybė jai įgyvendinti skyrė 110 mln. dolerių.

Šie pinigai bus panaudoti eksperimentams su beždžionėmis ir kitais gyvūnais.

Eberis jau pradėjo pirmuosius eksperimentus su pelėmis, pašalindamas nedidelius smegenų fragmentus ir įšvirkšdamas jiems embrioninių ląstelių košę. Taip bus nustatyta, ar jaunos ląstelės gali išgyventi ir perimti svarbias funkcijas.

58 metų Eberis tapo nemirtingumo šalininkų, ieškančių praktinių būdų nemirtingumui pasiekti, statuso figūra. Pirma, jis turi mokslinį laipsnį; antra, jis siūlo kažką konkretaus. Jo teigimu, farmacija niekada nepasieks rimtų rezultatų pratęsiant gyvenimą.

Laikas veikia visus organus, net elastiną – molekulinius klijus, kurie laiko mūsų organus kartu. Taigi, net jei ląstelių terapija galėtų atjauninti ląstelėse esančią DNR – šią paslaugą jau siūlo kelios Vakarų biotechnologijų bendrovės – norimo efekto, pasak Eberio, nebus.

Jam pačiam pirmiausia rūpi neokortekso, arba naujosios smegenų žievės, bene svarbiausios asmenybės dalies, kurioje saugomi mūsų prisiminimai, vertinimai ir jausmai, senėjimas.

Tačiau net ir ją galima po truputį pakeisti, „neprarandant joje įrėžtos informacijos“. Eksperimentai įrodo, kad tai įmanoma.

Eberio idėjų patrauklumą sustiprina tai, kad atjauninimui persodinant organus nereikia suprasti senėjimo proceso.

Ištraukti jaunas ir sveikas ląsteles transplantacijai pagyvenusiems žmonėms, pasak Eberio, galima iš žmogaus embrionų (taip medicinoje vadinami įsčiose besivystantys kūdikiai nuo devintosios vystymosi savaitės).

Jei vaisius dar neturi „nei neuronų, nei sąmonės, nei asmenybės“, tai visiškai etiška, mano mokslininkas.

infa.lt: ir senstantys ar jau pasenę politikai, kaip, pavyzdžiui,  Bidenas, mielu noru sutiks, kad tai etiška – juk tai nebus jų vaikų smegenys.