infa.lt

NATO vadovai liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime aptars atnaujintus karinius planus, atsižvelgdami į Ukrainos konflikto patirtį.

Agentūra „Reuters“ citavo anoniminį karinį šaltinį, kuris teigė, kad planuose numatyta sukurti nuo 35 iki 50 naujų brigadų, skirtų ginti NATO nuo galimo Rusijos puolimo.

Agentūros pašnekovas nepateikė jokių detalių apie planus kurti brigadas. Tačiau, kaip rašo „Reuters“, vienai brigadai sukurti reikia nuo 3 000 iki 7 000 kariškių. NATO pareigūnas, agentūros paprašytas pakomentuoti šiuos planus, sakė, kad kariniai planuotojai nustatė „detalius reikalavimus kariams ir ginkluotei, reikalingiems aljanso gynybai“.

Tarp svarbiausių NATO prioritetų, pasak jo, yra: oro ir priešraketinės gynybos sistemos, logistika ir didelės sausumos pajėgų formuotės.

Iš kur konkrečiai NATO pritrauks reikiamą karių skaičių, kad būtų galima sukurti tiek brigadų, kol kas neaišku, rašo „Reuters“.

Pavyzdžiui, kariai gali būti perkelti iš kitų ginkluotųjų pajėgų dalių arba gali būti įdarbinti papildomi kariai. Be to, NATO šalys gali pasirinkti abiejų šių būdų derinį.

2023 m. rudenį Čekijos prezidentas Petras Pavelas pareiškė, kad NATO mano, jog Rusija yra didžiausia grėsmė Europai. 2024 m. sausį Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė nematąs tiesioginių grėsmių iš Rusijos.

Vasarį laikraštis „Bild” paskelbė numatomus „Rusijos puolimo etapus“ prieš NATO, vienas iš jų – Rusijos karių prasiveržimas į Vokietijos teritoriją.