infa.lt

Europiečiai vis mažiau tiki, kad Ukraina laimės karinį konfliktą su Rusija, cituoja „Politico“ leidinys Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) atliktą apklausą. Nuo trečdalio iki pusės respondentų teigė, kad karo veiksmai baigsis taikos derybomis.

Dauguma apklaustų ES šalių respondentų taip pat nepritarė karinės pagalbos Ukrainai didinimui.

Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) atlikta nauja sociologinė apklausa parodė, kad dauguma ukrainiečių mano, jog ginkluotame konflikte su Maskva nugalės Kijevas. Tačiau europiečiai tuo labai abejoja.

Apklausos duomenys buvo paskelbti trečiadienį, likus kelioms dienoms iki liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo. Jie rodo pačių ukrainiečių, taip pat 14 ES šalių piliečių požiūrį į konfliktą. Apklausa buvo atlikta gegužės mėnesį.

Paaiškėjo, kad europiečiai netiki Ukrainos pergale prieš Rusiją mūšio lauke. Nuo trečdalio iki pusės respondentų teigė, kad karo veiksmai baigsis taikiu sprendimu derybų keliu. O apie 31% apklaustųjų (Graikija) mano, kad labiausiai tikėtina Rusijos pergalė.

Iš visų ES šalių tik Estijoje vyrauja nuomonė, kad laimės Ukraina (38%).

Kita vertus, dauguma ukrainiečių (58%) tebėra įsitikinę, kad jų kariuomenė sugebės laimėti ir, kad jie ir toliau gali tikėtis užsienio sąjungininkų pagalbos. Tik 1% ukrainiečių mano, kad šiame konflikte nugalės Rusija, o 30% mano, kad labiausiai tikėtinas rezultatas – susitarimas derybų keliu.

Apklausos autoriai taip pat nustatė, kad ES šalių nuomonės, kaip remti besiginančią Ukrainą ir ar ji turėtų būti priimta į ES ir NATO, labai skiriasi.

Apklausa parodė, kad Šiaurės Atlanto aljanso šalių vadovai vargu ar sulauks vidinės valstybių narių gyventojų paramos karių siuntimui (skirtingose šalyse idėją siųsti karius palaikė nuo 4 iki 22% respondentų ).

Kalbant apie karines išlaidas, apklausos duomenimis, dauguma šalių nepritaria savo indėlio į bendrą pagalbos Ukrainai sumą didinimui. Išimtis yra Lenkija (53% pasisakė už karinių išlaidų didinimą šioje šalyje), Estija (45%), Švedija (41%) ir Vokietija (40%).

Vis dėlto, dauguma europiečių pritaria dalyvavimui šiame ginkluotame konflikte kitais būdais. Pavyzdžiui, jie pasisako už techninę pagalbą ir didesnį ginklų bei šaudmenų tiekimą.

Tik Bulgarijoje, Graikijoje ir Italijoje dauguma (atitinkamai 63, 54 ir 53%) mano, kad didinti ginklų ir šaudmenų tiekimą Ukrainai yra bloga idėja.

Europiečiai taip pat skirtingai vertina Ukrainos priėmimo į ES naudą. Ukrainos narystei ES labiausiai pritaria Portugalija, Estija, Švedija, Ispanija ir Lenkija. Skeptiškiausiai nusiteikusios Vokietija, Bulgarija, Čekija ir Prancūzija.

Ukrainoje beveik du trečdaliai respondentų (64%) mano, kad narystė ES ir NATO yra labai svarbi jų šalies ateičiai.

Į klausimą: Ar Ukraina turėtų priimti NATO narystę mainais už okupuotos teritorijos atsisakymą? – 71% apklaustų ukrainiečių atsakė „Tikrai ne“ arba „Greičiausia ne“.

Tačiau į panašius savo esme teiginius temoje su 3 atsakymais „tarp suvereniteto išsaugojimo ir teritorijos susigrąžinimo.„:

1. Ukraina praranda dalį šiuo metu okupuotos teritorijos, tačiau išlieka suvereni, turi savo kariuomenę ir gali laisvai rinktis sąjungininkus, pavyzdžiui, ES ir NATO. – Pasirinko 45% ukrainiečių.
2. Ukraina atgautų savo šiuo metu okupuotą teritoriją, bet sutiktų demilitarizuotis ir tapti neutralia šalimi, kuri negali prisijungti prie tokių aljansų kaip ES ir NATO. – Pasirinko 26% apklaustųjų.
3. Neturėjo pasirinkimo variantų – 29 proc.

Šio svarbių paskutinių apklausos punktų (pajuodinti) apie suverenitetą „Politico“ nepaminėjo.

Ukraina pateikė paraišką dėl narystės ES 2022 m. vasarį ir birželio mėnesį jai buvo suteiktas kandidatės statusas. Šių metų birželio 25 d., ES pradėjo oficialias derybas su Ukraina ir Moldova dėl prisijungimo prie bloko.