infa.lt

Asociatyvi nuotrauka | Stop kadras iš YouTube LaisvėsTV laidos.

PSO nustatė ankstyvų mirčių Europoje priežastis

Keturi pramonės įmonių produktai – tabakas, perdirbtas maistas, iškastinis kuras ir alkoholis – yra atsakingi už 2,7 mln. europiečių mirtis per metus. Tokią išvadą padarė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) naujoje ataskaitoje apie tai, kaip didžiosios bendrovės, siekdamos kuo didesnio pelno, kenkia visuomenės sveikatai ir ką valdžios institucijos turi daryti, kad padėtis būtų ištaisyta.

Pirmąją ataskaitą „Komerciniai neinfekcinių ligų veiksniai PSO Europos regione“ parengė PSO Europos regioninis biuras, o Briuselyje ją pristatė Belgijos socialinės politikos ir sveikatos ministras Frankas Vandenbroucke’as. -https://www.who.int/europe/news/item/12-06-2024-just-four-industries-cause-2.7-million-deaths-in-the-european-region-every-year

Ataskaitoje apskaičiuota, kad Europoje dėl tabako, alkoholio vartojimo, giliai perdirbtų maisto produktų vartojimo ir iškastinio kuro poveikio per metus miršta 2,7 mln. žmonių, t. y. apie 7 400 žmonių per dieną (24,5% visų mirčių).

Daugiausia mirčių sukelia tabako vartojimas – 1,15 mln. per metus. Iškastinis kuras kasmet nusineša beveik 579 000 gyvybių, alkoholio vartojimas – beveik 427 000 gyvybių, o likusios mirtys įvyksta dėl labai perdirbto maisto, įskaitant saldžius gazuotus gėrimus, transriebalus, daug druskos turinčius maisto produktus ir kt.

Visame pasaulyje dėl šių keturių rūšių pramonės įmonių produktų kasmet miršta 19 mln. žmonių (34% visų mirčių).

Kaip aiškina tyrėjai, tai tapo įmanoma, nes šiuos produktus gaminančios pramonės šakos konsoliduotos kelių didelių korporacijų rankose.

Ataskaitoje teigiama, kad dėl savo įtakos korporacijos gali blokuoti taisykles, kurios galėtų apsaugoti visuomenę nuo kenksmingų produktų ir rinkodaros, ir žlugdyti sveikatos politiką, siekiančią atsiriboti nuo pramonės kišimosi.

Pristatydamas ataskaitą F. Vandenbroucke paragino iš naujo persvarstyti, kaip spręsti šią problemą: „Pernelyg ilgai manėme, kad rizikos veiksniai daugiausia susiję su asmeniniais pasirinkimais.

Turime permąstyti šią problemą kaip sisteminį iššūkį, dėl kurio reikia priimti politiką, kuri padėtų kovoti su „hipervartojimo aplinka“, taip pat apriboti rinkodarą ir sustabdyti pramonės kišimąsi į politikos formavimą.”

Politikas paragino 53 Europos šalių valdžios institucijas sugriežtinti reguliavimą tokiose srityse kaip nesveikų produktų rinkodara, monopolinės praktikos taikymas, tarptautinių korporacijų apmokestinimas ir daugelyje kitų, taip pat teikti paramą pilietinės visuomenės organizacijoms, kad būtų stiprinamas jų nepriklausomumas.

Kai kurie maisto ir gėrimų pramonės atstovai jau sureagavo į PSO ataskaitą.

Asociacijos „FoodDrinkEurope“ maisto saugos, mokslinių tyrimų ir inovacijų direktorė Rebeka Fernandez (Rebeca Fernandez) laikraščiui „The Guardian“ teigė, kad „labai perdirbto maisto vartojimą gretinti su tabako pramone ir iškastiniu kuru yra neatsakinga ir labiausiai nesąžiningai klaidina“.

„Mums visiems reikia maisto ir mums visiems reikia perdirbtų produktų. Deja, savo ataskaitoje PSO nenurodo, kad nėra vieningo apibrėžimo, kas yra labai perdirbti maisto produktai, jau nekalbant apie jų poveikį žmonių sveikatai”, – pareiškė ekspertė.

Nepasitenkinimą PSO metodika išreiškė ir asociacijos „SpiritsEurope“ direktorius Ulrichas Adamas.

„Žinoma, dar daug reikia nuveikti sprendžiant piktnaudžiavimo alkoholiu problemą Europoje, – sakė ekspertas, – tačiau nuo 2010 m. alkoholio suvartojimas sumažėjo 10% ir mirčių nuo alkoholio skaičius per tą patį laikotarpį sumažėjo 30 proc.

Trims didžiausiems tabako gamintojams atstovaujančios asociacijos „Tobacco Europe“ vadovė Nathalie Darge teigė, kad jų asociacija ir jos nariai yra „tvirtai įsipareigoję mažinti rūkymo žalą sveikatai Europoje“ ir, siekdami šio tikslo, „investuoja į naujoviškus ir potencialiai mažiau kenksmingus tabako ir nikotino gaminius“.