2024.05.29 09:17
Reklama
Rekuperatorius – tai vėdinimo sistemose naudojamas prietaisas, kuriuo keičiamas pastato oras ir iš ištraukiamo (panaudoto) oro išgaunama šiluma. Šio prietaiso dėka galite kvėpuoti grynu oru neatidarydami langų ir be reikalo nešvaistyti energijos. Kokią dar naudą teikia rekuperacija?
Kas yra rekuperacija?
Rekuperacija – tai mechaninio vėdinimo būdas, kai iš įkaitusio oro susigrąžinama dalis šilumos. Tradicinis gravitacinis vėdinimas veikia gravitacijos principu, kai oras iš patalpos išsiurbiamas kamine susidariusios traukos. Nors šis sprendimas populiarus, jis turi nemažai trūkumų. Vienas svarbiausių – patalpų atvėsimas, dėl kurio žiemą padidėja šildymo išlaidos. Kitas trūkumas – iš patalpų nepašalinama drėgmė, todėl gali atsirasti nemalonus kvapas.
Tuo tarpu rekuperacijos sprendime oro judėjimą sukuria prietaisas – rekuperatorius. Šis vėdinimo komponentas valdo oro judėjimą į patalpas ir iš jų. Iš pašildyto oro, kuriame yra teršalų ir anglies dioksido, iš dalies atgaunama šiluma ir naudojama patalpoms šildyti. Tuo pat metu į patalpas patenka šviežias oro srautas iš lauko.
Tokia cirkuliacija palaiko aukštą patalpų oro kokybę ir kartu sumažina šilumos nuostolius, todėl sumažėja šildymo išlaidos. Be to, oras išvalomas nuo alergenų ir dulkių, todėl patalpų nereikia vėdinti. Tai didelis privalumas žiemą, kai dažnai būna didelis smogas ir atidarius langus kyla rizika, kad teršalai pateks į vidų. Todėl rekuperacija puikiai išsprendžia šią problemą ir gali būti įrengta pastate, kuriame įrengtas oro kondicionierius.
Rekuperacija – privalumai
Rekuperacija – tai sprendimas, kuris ne tik taupo šildymo sąskaitas ir daro teigiamą poveikį sveikatai, bet ir turi daug kitų privalumų. Tarp jų:
- automatinis tiekiamo ir ištraukiamo oro kiekio reguliavimas,
- triukšmo, kuris vėdinimo metu gali patekti į patalpą iš lauko pro atvirą langą, nebuvimas,
- sistemingas drėgmės šalinimas, kad ji nenusėstų ant langų, pvz., virtuvėje ar vonios kambaryje,
- greitai pašalinami nemalonūs kvapai, pvz., iš tualeto ar virtuvės gaminant maistą,
- mažiau dulkių patalpose, nes įeinantį orą filtruoja rekuperatorius,
- švarus patalpų oras, kuriame nėra dulkių erkučių (labai vertinamas privalumas alergiškiems žmonėms),
- greitas grindų džiuvimas po plovimo,
- galimybė visiškai automatizuoti rekuperacijos sistemą naudojant papildomus CO2 ir drėgmės jutiklius,
- vasarą rekuperaciją galima derinti su oro kondicionieriumi.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
347
Rekuperacija netaupo energijos, kam meluojate: PVZ šildymas dujinis ar kietu kuru, kaip žinia jo kaina žemesnė nei šildymo elektra, taigi ponai neišmanantys fizikos, rekuperatorius orą pasišildo naudodamas elektros energiją. Iš fizikos žinome, kad 1m/3 orui pašildyti reikalinga tiek pat energijos, nesvarbu iš kokių energijos nešėjų ji gauta, o žinant, kad pašildymas elektra yra brangesnis, taigi tai išlaidžiau. Nei vienas rekuperatorių prekeivis/montuotojas man iki šiol nepateikė skaičiavimų iš kurių matytūsi tos santaupos. Po panašaus pokalbio juos tiek tematydavau. Ir dar, rekuperacijoje oras traukiamas vidun, ventiliacijoje pučiamas laukan. Parodykite man gerbemieji, rekuperatoriaus vamzdžius po kokio 20m naudojimo. Kaip žinia bet koks neprižiūrimas kondicionierius, legionelos veisykla. O rekuperatorius, kaip jo visą vamzdyną prižiūrėti, jis gi uždaras, paslėptas. Suprantu geri filtrai, tačiau net su pačiais geriausiais filtrais, netgi maisto pramonėja naudojamais, per eilę metų, ten prisikaupią „brudo”. Sutinku, rekupe yra keletas pliusų, bet įskaitant minusus ir dametant kainą, daugiau minusasai nei pliusai.
Panašu, kad nesuprantate kas yra rekuperatorius.
Tai sistema, kurioje šiltu patalpų oru yra šildomas šaltas iš išorės ateinantis oras. Šildoma ne elektra, o vidine šiluma. Žinoma, jis nėra idealus variantas, patalpos kažkiek atvėsta, tačiau šildymui elektra nėra naudojama.
Regis, panašu, kad nesupratote apie ką aš čia. Patalpoje esantis oras pašildomas kuo? Ir jūs įleidžiate šalto oro kiekį, kuris susimaišo su šiltu oru viduje, blin koks skirtumas jis susimaišo viduje ar pašildomas paėmus energiją iš vidaus, energijos kiekis tas pats, žmonės mokykitės fiziką, jos neapgausite. Ir dar tam maišymui naudojama elektros energija, o va atidarius langą susimaišo pats, na yra toks fizikos „fintas” KONVEKCIJA. Na bet apie tai ,spėju, mažai kas žino.
P.S. dar vienas minusiukas, užhermetinus namą ir išlaikant jame idealiai 20-22°C mes taip ir priprantame. Tačiau žmogaus organizmas turi daug platesnį temperatūrinį diapazoną. Žmonės gyvena prie -60°C, kaip ir prie 50°C ir nieko gyvi. Dar kaime vaikystėje, sename mūriniame namukyje, o jis nebuvo sandarus, prie -25°C žiemą, ryte būdavo apie 12°C viduje, o kai pakurdavome pečių 27°C. Na taip ir praėjo vaikystė, tačiau niekada nesirgome jokiu gripu, net sloga buvo retas reiškinys. Beje ir dabar gripas buvo 2010m net korona nesirgau ir nesiskiepinau, na tiesiog man nereikia. Ar pastebėjote, kad sergate visokiais „brudais” po kelis kart per metus, o alergijų skaičius kasmet didėja, nesusimastėte kodėl? Na tam įtakos turi ir maistas, bet didžiaja dalimi jūsų gyvenimo būdas. Kai sėdite namie prie 20°C, o vasara išeinate į lauką, o ten 30°C, jau sloga o kai kuriems ir gripelis. Lygiai taip ir žiemą, tiesiog žmonės vardan patogu, pamiršo treniruoti savo organizmą pakelti temperatūrinio režimo skirtumus. Nors raumenukus kačelina, pilni sporto klubai, gal tai padeda nesirgti?