infa.lt

Marko Mihkelson nuotrauka Facebook

Popiežiaus pasiūlymas Ukrainai iškelti baltą vėliavą tapo labai nepageidaujama tema Kijevo sąjungininkams, praneša „Politico” leidinys. Bet derybų valanda vis tiek išmuš – tuo įsitikinę daugelis aukšto rango Europos pareigūnų. Tačiau kol kas jie apie tai gali kalbėti tik anonimiškai.

Prieš Rusijos karinę invaziją Ukrainoje daugelis Europos lyderių kišo galvas į smėlį ir atsisakė pripažinti gresiantį ginkluoto konflikto pavojų. Dabar, kai konfliktas tęsiasi jau trečius metus, jie nedrįsta kalbėti apie taiką.

O kai kovo 9 d. popiežius Pranciškus pasiūlė, kad derybos yra būtinos, nes Ukrainai nepavyko išstumti Rusijos karių iš savo teritorijos, jis iškėlė klausimą, kurio beveik niekas Europos galios centruose nenorėjo aptarinėti. Be to, jo pasiūlymas nuskambėjo itin skausmingu Kijevui karo momentu.

Ko gero, Ukraina šiandien yra beviltiškiausioje ir nelaimingiausioje padėtyje nei kada nors anksčiau. Pernai ilgai lauktas kontrpuolimas nedavė lemiamo proveržio, o Rusija vis sėkmingiau žengia į priekį mūšio lauke. Tuo tarpu Vakarų, ypač Amerikos, paramos perspektyvos staiga tapo labai neaiškios.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), pareiškęs pretenzijas į Baltuosius rūmus, gana stabiliai artėja prie naujos prezidento kadencijos, o Europos šalims trūksta amunicijos.

Tokiomis aplinkybėmis popiežius uždavė klausimą, kurį artimiausiais mėnesiais neabejotinai pakartos daugelis: ar ne laikas rimtai apsvarstyti galimybę derėtis su Vladimiru Putinu?

Toks klausimas, net ir užduotas neoficialiai ir privačiai, daugeliui Vakarų pareigūnų, kuriuos šiam straipsniui apklausė POLITICO, sukėlė baimę ir siaubą.

„Kai kurios Vidurio Europos šalys į taikos konferencijos idėją reagavo labai emocingai, – aiškino vienas ES pareigūnas. – Jos vis dar baiminasi, kad jos bus sekančios, jei padarysime nuolaidų Putinui”. Pasak ukrainiečių, taikos derybos tiesiog neįsivaizduojamos, kol V. Putinas yra valdžioje.

Kitas aukšto rango Europos pareigūnas sakė, kad Rusija nelaikytų taikos susitarimo su Ukraina galutiniu. „Per pastaruosius 10 metų Putinas tris kartus užpuolė Ukrainą. Nėra jokio pagrindo manyti, kad dėl to, jog mes jam atiduosime Krymą, Donbasą, Chersoną ar dar ką nors, jis atsisakys visų savo planų užimti Kijevą.”

Jokių draudimų

Šis ginkluotas konfliktas, per kurį žuvo daugiau kaip 30 000 Ukrainos karių ir 10 000 civilių, taip pat iš esmės pakeitė Europos saugumo padėtį, rašo straipsnio autoriai.

Nuo 2022 m. vasario prasidėjus Rusijos karinei operacijai, Švedija ir Suomija įstojo į NATO, o ES šalys stiprina savo gynybą didindamos išlaidas ir glaudžiau bendradarbiaudamos tarpusavyje.

Tačiau Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje žino, kad jų pastangos yra pasmerktos žlugti, jei neturės svarbiausio dalyko – JAV paramos. Kitaip nei Europoje ir Didžiojoje Britanijoje, Vašingtone taikos derybų tema nėra uždrausta.

Amerikos pareigūnai primygtinai tvirtina, kad jie nesileis į jokias derybas be Ukrainos. Tačiau D. Trampas, kuris, apklausų duomenimis, dabar šiek tiek lenkia JAV prezidentą Joe Bideną, sako, kad per 24 valandas sustabdys mūšius.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas teigia, kad D. Trumpas sustabdys Ukrainos finansavimą, kai tik ateis į valdžią.

Respublikonai Kongrese atsisako patvirtinti naują pagalbos Ukrainai paketą, o kai kurios apklausos rodo, kad dauguma D. Trampo šalininkų nepritaria tolesnei pagalbai Kijevui.

Didžiosios Britanijos, tradiciškai artimiausios Amerikos karinės sąjungininkės, vyriausybė atsisako pačios derybų su V. Putinu idėjos. Nors D. Trampas gali grįžti į valdžią Vašingtone, Didžiosios Britanijos pareigūnai teigia, kad jie net nesvarsto taikos derybų galimybės.

Vienas aukšto rango pareigūnas iš ministro pirmininko Rišio Sunako komandos sako, kad Didžiosios Britanijos ir Europos užduotis šiais metais – padidinti paramą Ukrainai ir parodyti D. Trampui bei jo respublikonų šalininkams, kad Vakarai gali nugalėti šiame ginkluotame konflikte.

Vokietijos ir Prancūzijos vadovai taip pat nėra linkę sėsti prie derybų stalo su V. Putinu. Vakarų Europos diplomatai net nerengia nenumatytų atvejų plano tam atvejui, jei Amerika nutrauktų savo paramą Ukrainai – baiminasi, kad jei jie pradės tai daryti, toks pasitraukimas bus labiau tikėtinas.

Vienas Europos diplomatas sakė, kad nepaisant biudžeto apribojimų, „Europa turi padvigubinti savo pastangas”. Jis sakė, kad tai būtų „ne tik politinis signalas Putinui … tai taip pat bus signalas pradėti diskusijas JAV Kongrese dėl pagalbos Ukrainai”.

Jis taip pat aiškina: „Matome, kokį pasipriešinimą kelia D. Trampas ir kiti respublikonų lyderiai. Šiuo metu tai yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduriame”.

Pasak šio diplomato, be JAV paramos Europa negalės suteikti Ukrainai pinigų ir reikalingos karinės įrangos. „Būtų labai protinga nesiųsti tokių signalų ir nesudaryti įspūdžio, kad Europa gali apsieiti be JAV. Taip tikrai nėra, ir mums reikia, kad respublikonai persvarstytų savo poziciją ir pasistūmėtų į priekį dėl pagalbos Ukrainai.”

Jokių abejonių

Portugalijos Ministras Pirmininkas António Costa sakė, kad ES negali sau leisti net menkiausio silpnumo ženklo remiant Ukrainą. „Taika yra mūsų bendras tikslas”, – interviu leidiniui POLITICO sakė A. Costa. – Tačiau tik Ukraina gali nuspręsti, kada surengti taikos konferenciją”.

Jis pridūrė: „Europos Sąjungos pareiga taip pat yra parodyti, kad ji yra visiškai Ukrainos pusėje ir kad negali būti nė menkiausios abejonės dėl mūsų lojalumo.”

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pastarosiomis savaitėmis sugriežtino savo poziciją Rusijos atžvilgiu. Jis ragina sąjungininkus „nebūti bailiais” ir perspėjo, kad neatmeta galimybės prireikus siųsti sausumos pajėgas kovoti su rusais.

Pasak Benjamino Haddado iš E. Macrono Renesanso partijos, Paryžius nėra linkęs derėtis. „Prieš pradėdami susitarimą, turime susigrąžinti pranašumą”, – sakė jis. – Nemanau, kad Putinas sės prie stalo ir geranoriškai derėsis. Šiuo metu įvykių eiga jam palanki, jis laimi mūšio lauke, o D. Trampas į rinkimus eina pagrįstai pasitikėdamas savimi.”

Viešumoje V. Putinas sako esąs atviras deryboms, kad būtų nutraukta karinė „tragedija”. Lapkritį vykusiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikime jis pasiūlė paliaubas, o sausį JAV žurnalistui Tuckeriui Carlsonui sakė esąs pasirengęs dialogui.

Agentūros „Reuters” duomenimis, Rusijos atstovai neoficialiai kreipėsi į aukštus JAV administracijos pareigūnus su prašymu tarpininkauti derybose dėl paliaubų, tačiau jiems buvo atsisakyta, teigia autoriai

Iš tiesų kariaujančios pusės yra neįtikėtinai nutolusios viena nuo kitos. Kijevas nori susigrąžinti visas teritorijas, kurias nuo 2014 m. aneksavo ir okupavo Rusijos kariuomenė, taip pat gauti iš Maskvos kompensaciją.

Tuo tarpu Kremlius kategoriškai atsisako grąžinti keturis Ukrainos regionus, kuriuos jis iš dalies perėmė 2022 metais. Priešingai, Maskva reikalauja, kad Ukraina nusiginkluotų, atsisakytų bandymų įstoti į ES ir NATO ir grįžtų į Rusijos įtakos sferą.

Neoficialiai kai kurie Europos vyriausybių pareigūnai pripažįsta, kad galiausiai vis dėlto teks pradėti derybas su Rusija.

Pirmiau cituotas Europos pareigūnas taikos derybų idėją pavadino „tabu” toms šalims, kurios baiminasi, kad taps sekančiu V. Putino taikiniu. Tačiau tos pesimistiškai nusiteikusios šalys galiausiai gali nusivilti.

„Turime būti realistai”, – sakė leidinio pašnekovas. – Kažkuriuo metu turėsime pradėti derybas dėl taikos ir galbūt net atsisakyti kai kurių teritorijų.”

Autoriai: Barbara Moens, Stuart Lau, Sam Blewett, Aitor Hernández-morales, Clea Caulcutt, Veronika Melkozerova.
Prie šio straipsnio prisidėjo Danas Bloomas, Emilio Casalicchio ir Timas Rossas.