infa.lt

Nuo 1988 m. lapkričio 15 d., kai Palestinos išsivadavimo organizacija (PIO) paskelbė sukūrusi savo valstybę, Palestinos valstybingumą pripažino maždaug 139 iš 193 JT valstybių narių, t. y. maždaug 72% visų pasaulyje įsisteigusių šalių, praneša amerikiečių „Newsweek” leidinys.

Daugelis tų, kurios pripažino, kad Palestinoje egzistuoja įkurta valstybė, yra Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Kitos nusprendė jos oficialiai nepripažinti, motyvuodamos savo noru siekti taikos su Izraeliu derybų keliu, tačiau išreiškė paramą Palestinos apsisprendimo teisei.

Pavyzdžiui, vienas po kito sekę Amerikos prezidentai, siekdami išlaikyti glaudžius santykius su Izraeliu, pažadėjo vetuoti bet kokį JT Saugumo Tarybos pasiūlymą pripažinti Palestiną, kol Izraelio ir Palestinos vyriausybės nepasieks susitarimo.

Tuo tarpu Kanada pareiškė, kad remia Palestinos valstybės sukūrimą, bet jos nepripažins, kol tarp jos ir Izraelio nebus sudaryta „visapusiška, teisinga ir ilgalaikė taika”.

Meksika pasisako už dviejų valstybių sprendimą, kuris reikalautų Izraelio ir Palestinos valstybės bendradarbiavimo ir valdžios pasidalijimo.

Daugelis Europos valstybių taip pat oficialiai nepripažino jokios Palestinos valstybės, vietoj to ragindamos siekti visos Europos Sąjungos konsensuso.

Jungtinė Karalystė, kuri iki 1948 m. administravo šį regioną kaip Palestinos mandatą, taip pat ne kartą ragino siekti dviejų valstybių sprendimo.

Jos Bendruomenių Rūmai 2014 m. priėmė neįpareigojantį pasiūlymą pripažinti Palestiną, tačiau vyriausybė juo nepasinaudojo.

Šiam klausimui vėl imta skirti dėmesio po spalio 7 d. „Hamas” ir „Islamo džihado” kovotojų įvykdyto išpuolio prieš Izraelį ir vėlesnės Izraelio pajėgų sausumos invazijos į Gazos ruožą.

Remiantis „Associated Press” agentūros pateiktais duomenimis, per konfliktą žuvo apie 1 200 izraeliečių ir 29 000 palestiniečių.

Tačiau Palestinos valstybingumą apsunkina Vakarų Kranto ir Gazos ruožo valdymo padalijimas, taip pat Izraelio ir Palestinos susipriešinimas šiuo klausimu.

Palestinos savivaldos, Palestinos savivaldos teisių perėmėjos, kuri administruoja Vakarų Kranto teritoriją ir šiuo metu palaiko įtemptus, bet ne karinius santykius su Izraeliu, pasiūlymas buvo svarstomas kaip galintis perimti Gazos kontrolę pasibaigus Izraelio karinei intervencijai į šią teritoriją, tačiau ši galimybė buvo atmesta.

Vasarį „The Washington Post” paskelbus pranešimą, kad JAV skatina planus įkurti Palestinos valstybę, Izraelio ministrai šią idėją atmetė, o finansų ministras Bezalelis Smotrichas, remdamasis spalio 7 d. išpuoliu, pavadino ją „egzistencine grėsme” Izraeliui.

Ir Izraelis, ir Palestina nori, kad Jeruzalė būtų jų sostinė, o bet kokiam abiejų šalių susitarimui taip pat reikėtų susitarti dėl bendrų sienų, dėl kurių kiekviena vyriausybė laikosi skirtingos nuomonės, o tai tik apsunkina Izraelio gyvenvietės Vakarų krante.

Eritrėja ir Kamerūnas yra vienintelės dvi Afrikos valstybės, kurios nepripažįsta Palestinos; abi remia Palestinos apsisprendimo teisę, bet taip pat ir Izraelio saugumą.

Panašiai Palestinos valstybingumo nepripažįsta tik dvi neprisijungusios Azijos šalys: Mianmaras, kuris anksčiau yra išreiškęs paramą dviejų valstybių sprendimui, ir Singapūras, kuris lapkritį dar kartą patvirtino savo paramą dviejų valstybių sprendimui.