infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotrauka

Lietuva senokai nematė tokio snygio. Smagu vaikams, gamtai, bet ne visada būna smagu skubantiems į darbus žmonėms, vairuotojams, senjorams ar greitajai pagalbai ir kt. Ypač, kai nebūna nuvalyti keliai, šaligatviai.

Neseniai gerai pasnigus Lietuvoje seniūnai pradėjo prašyti protestuojančių ūkininkų prieš Žemės ūkio ministerijos vykdomą biurokratinę politiką valyti rajoninius kelius, taip norėdami padėti gyventojams, siekiant išvengti avarinių situacijų ir pan.

Bet kur būta nebūta, iš visų kampų išlindo biurokratiniai bauduotojai. Na, suprantu, turi vykdyti įstatymus, bet, ar kategoriškumas turi būti, kai krenta, susižaloja žmonės? Gal gali būti šioje situacijoje nuolankumas, supratimas, galų gale – užuojauta? Atrodo, kad ne, tik ne pas mus, Lietuvoje.

Atsiprašau, baudų skirstytojai, bet būsiu ūkininkų ir gyventojų su kastuvais miestuose, daugiabučių kiemuose, kurie taip pat padeda jums nuvalyti kelius ne už pinigus, o už saugumą sau ir žmonėms.

Vien per šiuos metus įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose paslydo ir buvo sužalotas ne vienas šimtas žmonių, ligoninių priėmimo skyriai vos spėjo suktis.

Dėl trūkstamos valymo technikos, kurios paprastai turi būti daugiau, bet ne – reikia daugiau uždirbti, bala nematė tų gyventojų kaulų lūžių ar net mirčių, kuri įvyko Ignalinos mieste, kai griuvo gyventojas, lūžo kaulas, o kraujo nesugebėta sustabdyti.

Ir iškeliavo žmogus Anapilin, palikdamas šeimą. Lygioje vietoje. Absurdiška mirtis. Liūdniau ir būti negali, užuojauta šeimai, giminei.

Teko viešėti Latvijoje tris dienas, buvau apgyvendintas kaimiškoje vietovėje. Ten prieš penkerius metus gyventojai taip pat keikė vietinę miesto valdžią dėl nuolatinio vėlavimo nuvalyti sniegą nuo kelių.

Neapsikentę žmonės išvažiavo iš garažų su savo technika ir tvarkingai išsivalė kelius. Žmonės patenkinti liko, nė vieno sužaloto, jokios avarijos.

Tuo istorija nesibaigė. Visa tai užfiksavo vienas vietinis politikas valdininkas iš Ciesiaus krašto. Pasiūlė valdžiai tartis su ūkininkais ir miestelių sunkiosios technikos vairuotojais.

Tiesa, sukvietė gatvių gyventojus, ypač iš tų gatvių, kuriose buvo mažiausiai valomi keliukai, keliai.

Štai, imkime ir sutarkime su ūkininkais, tik reikia, kad jūs dalį pinigų prisidėtumėte, o kita dalis būtų savivaldybės. Mano žiniomis, savivaldybė prisidėjo apie 70 proc., kitą dalį – gyventojai.

Žmonės ilgai nesvarstė – tai bendras visų reikalas, sveikata ir laikas. Ir kuro sąnaudos nelaukiant užpustytame sniege susitaupo, taigi, ši socialinė politika visiems pasiteisino.

Deja, toks lietuvių ūkininkų geranoriškumas gyventojams biurokratams nepatiko, girdi, žemdirbiams pagrasinta net netekti Europos Sąjungos paramos.

Čia tik pas mus Lietuvoje tokie stebuklai gali vykti, tik pas mus – bausti, pasigailėti – negalima.

Kiek dar mūsų bėgs iš Lietuvos dėl tokios labai nekultūringos pažiūros vieni kitiems? Per Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją tamstos politikai, kolegos kalba labai gražius žodžius, kaip reikia mylėti, saugoti tėvynę.

Atsiprašau, bet visa tai kartais atrodo, kad jūs meluojate žmonėms – tai kažkoks farsas meluoti žmonėms. Nustokite vieną karta bausti už pagalbą žmonėms. Nors ką čia kalbėti, kai nuteistieji gali Seime dirbti, o darbštūs žmonės už kelių valymą gali būti nubausti.

Noriu padėkoti žemdirbiams ir gyventojams su kastuvais daugiabučių kiemuose už pagalbą sau ir kaimynams. Tai jūs esate ta gražioji Lietuva, kai žmogus yra svarbus. Kartais tikrai pagalvoji, ar tik ne laikas bausti baudėjus, kurie tik baudžia, kad tik baustų.